LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM 
Vaclovas Intas Museum of Rare Stones in Samogitia, Mosėdis Borough, was established in 1979. Already in 1984 the planting of Museum of Rare Stones Park was started in Mosėdis, and in 2000 the dendrological collection of the museum was declared to be a nature object protected by the state.
The museum collects, accumulates, researches, exhibits, restores and preserves the most interesting Lithuanian boulders most valuable for science, reveals their natural variety, nature, scientific significance, promotes ecology ideas and engages in other activity.
The establishment of the museum is a natural result of the work of doctor Vaclovas Intas who had lived in Mosėdis. Till the establishment of the museum the doctor had already gathered a collection of boulders of Glacial Period, had planted about a thousand plants of various sorts and shapes in the borough.
At present the museum is subject to the Ministry of Environment. In it more than 150 thousands of boulders of various sizes Baltic region rocks common in Lithuania are exhibited. The biggest exhibit weighs 50 tons, and the smallest – only several grams.
The exposition arranged in renovated flourmill building which is 200 years old introduces geological maps, fossil animals and plants, classification of rock fragments, stones brought from various countries and presented to the museum. Here also the foreign bodies surgically removed from human organism, the collection of cross-sections of the trees growing in Lithuania are displayed.
In the museum open-air exposition there are more than 200 big boulders which are exhibited in the terrace of Bartuva valley – an area of 14 hectares. All of them rolled in to Lithuania together with the glaciers from Scandinavia during the period of early Pleistocene – late Palaeolithic.
Bloknotas tamsiu viršeliu ant kurio užklijuotas baltas popieriaus lapas su užrašu: ,1978 - vežėm tašytas akm. plokštes ir galvutes iš Klaipėdos savartyno. Laivas ,,Hans Beršteinas" likvidavimas, bet aš ne piratas. Adresai" Bloknote daryti įvairūs užrašai: kasdieniniai darbai ir veiksmai, įvykiai, adresai, mintys, pastebėjimai, posakiai.
Granitas-magminė intruzinė granitoidų grupės uoliena iš felzinių mineralų (kvarco, feldšpatų). Rožinės spalvos su tamsiai pilkais intarpais, granitinės stambiagrūdės struktūros, masyvios tekstūros. Sudarytas iš feminio mineralo biotito 20 %, antrinio mineralo muskovito ir felzinių mineralų feldšpatų rausvo atspalvio iki 30-40 mm dydžio ir kvarco pilko iki 6 mm dydžio. Feldšpatai sudaro apie 45 %, o kvarcas apie 35 %. Susidarymo amžius maždaug prieš 1540 mlrd. metų. Lietuvoje tokios uolienos pavyzdžiai yra Puntuko riedulys ir Šilalės kūlis. Šis eksponatas yra blyno formos luistas nuskeltas nuo riedulio, rastas Mosėdžio mstl., Skuodo r., Lietuva.
Piterlitas - pirmą kartą pavadinimas panaudotas 1925 m. nuo miestelio pavadinimo „Pyterlahti“. Uoliena yra rapakivis, margas nuo rudai raudonos iki tamsiai pilkos spalvos, granitinės sudėties, stambiagrūdės, porfyrinės struktūros, masyvus. Pagrindinė masė sudaryta iš mafinių mineralų raginukės, biotito, ir felzinių mineralų suapvalintų kvarco ir kalio feldšpatų, kurių kiekiai apylygūs, tai pat yra plagioklazo. Fenokristai sudaryti iš kalio feldšpato šviesiai raudoni iki 40 mm dydžio, dauguma idiomorfiški ir kvarco pilko iki 10 mm dydžio. Uoliena (eksponatas) yra kampuota nuoskila nuo riedulio. Uoliena susidarė pietrytinėje Suomijoje, Pyterlahti miestelio apylinkėse, susidarymo amžius apie 1543 mlrd. metų. Uolienos radimo vieta Dainavos k., Raseinių r., Lietuva.
Dėmėtas smiltainis – nuosėdinė psamitų grupės nuolaužinė uoliena, cementuota molio cementu. Laikoma cementuotoji nuosėdinė uoliena, turinti ne mažiau kaip 50 % aleuritinės frakcijos (0,005 – 0,05 mm) dalelių. Šio smiltainio spalva šviesiai pilka su rudomis dėmelėmis iki 1 mm pločio. Psamitinės struktūros, dėmėtos tekstūros. Eksponatas yra perpjauto blyno formos. Radimvietė Šventoji, Palangos sav., Lietuva.
Kvarcas yra silicio dioksido mineralas. Tai labiausiai paplitęs mineralas Žemėje. Viduramžiais Saksonijos rūdakasių vartotas mineralo pavadinimas. Cheminė formulė – SiO2. Spalva – šviesiai pilka. Brėžis – baltas. Kristalo sistema – heksagoninė. Skalumas – neskalus. Lūžimai – kriaukliški. Pagal Moso skalę kvarco kietumas yra 7. Blizgesys – stikliškas. Lūžio rodiklis - 1,544-1,553 – DR +0,009. Specifinis tankis – 2,65. Kvarcas randamas įvairiose geologinėse aplinkose. Eksponate be kvarco yra ir šviesiai rausvo kalio feldšpato, greičiausiai ortoklazo.
Baltijos mandelšteinas-magminė efuzinė uoliena, pilkos spalvos, vietomis išryškėja tamsiai pilka. Vidutinio rūgštingumo uoliena, migdolinės tekstūros. Pagrindinė masė pilka, pusiau stikliška. Uolienoje aiškiai matosi 10- 20 mm fenokristai, taip pat elipsinės ir rutuliškos formos tuštumos užpildytos chalcedonu ir Fe hidroksidais. Uoliena (eksponatas) yra netaisyklingos formos, rasta Mosėdžio mstl., Skuodo r., Lietuva.
Kvarco porfyras-magminė efuzinė uoliena, rudai raudonos spalvos, granitinės sudėties, stikliškos struktūros, masyvios tekstūros. Fenokristai sudaryti iš kvarco pilko šviesaus ir vietomis tamsaus bei lauko špatų rausvų, kai kurie beveik idiomorfiški 1 – 12 mm dydžio. Uoliena (eksponatas) yra riedulio formos, kuris yra beveik per pus perpjautas ir nušlifuotas. Radimo vieta Baltijos jūros paplūdimys, Šventoji, Palangos m., Lietuva.
Kinne diabazas – magminė subvulkaninė uoliena, marga, tamsiai pilka, bazinės sudėties,diabazinės struktūros, vyrauja poringa tekstūra. Sudarytas iš mafinio (tamsaus) mineralo augito juodo apie 41 % ir felzinio mineralo plagioklazo šviesiai pilko beveik balto apie 49 %, olivino apie 5 %, truputis kvarco grūdelų. Uoliena susidarė Švedijoje, susidarymo amžius apie 1,263 mlrd. metų. Uoliena (eksponatas) yra gumbuoto gargždo formos, kurio gumbai yra apie 10 mm aukščio iki 15mm pločio. Būdingas raukšlėtumas. Eksponato radimo vieta Skuodo r. Lietuva.
Granato gneisas – metamorfinė uoliena, šviesiai pilka, stambiagrūdės struktūros, masyvios tekstūros. Sudarytas iš kvarco šviesiai pilko 80 %, granatų grupės mineralo piropo tamsiai raudono iki 7 mm dydžio apie 19 % ir truputis biotito iki 1 %. Uoliena susidarė auštų temperatūrų regioninio metamorfizmo metu. Uoliena (eksponatas) yra nuoskila nuo riedulio iš Dalarnos, kuri buvo rasta Mosėdžio apyl., Skuodo r., Lietuva.
Sienitas (pirokseninis granitas) -magminė intruzinė uoliena, šarminis granitas su padidintu feldšpatų (šarminių mineralų) kiekiu. Uoliena pilka su rusvu atspalviu, stambiagrūdė, masyvi. Sudaryta iš apie 30-40 % 5-40 mm dydžio melsvai šviesiai pilko feldšpato (plagioklazo), 15-20 % pilko kvarco, iki 10 % smulkaus juodo žėručio ir pirokseno, ir iki 20 % kalio feldšpato. Eksponatas yra kampuoto luisto formos, nuskelto nuo riedulio.
Rapakivis- [suom. Rapa – sutrūnijęs, supuvęs + suom. Kivi akmuo; U. Hjarne, 1964; D. Tilas, 1739] – magminė intruzinė uoliena, rudai raudona su tamsiais intarpais, granitinės sudėties, stambiagrūdė struktūra, masyvioji tekstūra. Sudaryta iš mafinių mineralų biotito iki 20 mm dydžio ir raginukės apie 20 %, iš felzinių mineralų feldšpatų rausvų iki 25 mm dydžio apie 50% ir kvarco tamsiai pilko iki 10 mm dydžio apie 30 %. Uoliena (eksponatas) yra kampuota pailga nuoskila nuo riedulio. Eksponatas rastas Barčių k., Varėnos r., Lietuva.
Granito porfyras (senas pavadinimas „granofyras“) – magminė intruzinė uoliena, raudonos spalvos, granitinės sudėties, įvairiagrūdė, porfyrinės struktūros, masyvios tekstūros. Pagrindinė masė šviesiai raudona, įvairiagrūdė. Sudaryta iš mafinių (tamsių) biotito, felzinių (šviesių) feldšpatų ir kvarco mineralų. Fenokristai sudaryti iš kalio feldšpato raudono ir šviesiai raudono iki 10 mm dydžio ir kvarco pilko iki 7 mm dydžio. Uoliena susidarė maždaug prieš 1,5–1,6 mlrd. metų. Uoliena yra gargždo formos nupjautu ir nušlifuotu šonu. Eksponatas rastas Baltijos jūros paplūdimyje, Šventoji, Palangos sav., Lietuva.
 |  |  |  |