Oda juodos spalvos, netaisyklingos formos (visas pakraštys nelygus). Viena pusė lygi, blizgi, antra pusė šiurkščios faktūros. Antroje pusėje yra Chaimo Frenkelio odų fabriko logotipas.

Lentelė įteikta kaip padėka Dorai ir Chaimui Frenkeliams už mecenavimo veiklą. Lentelė stačiakampė, varinė, su užrašu. Pakraščiuose yra 6 skylutės, skirtos lentelei pritvirtinti. Užrašas rusų k.
 

Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius.

Biustinis portretas. Drobėje pavaizduotas Jogaila, pasisukęs 3/4 į dešinę. Plaukai tamsiai rudi, sušukuoti į viršų, antakiai ir ūsai vešlūs, poilgė barzda, akys rudos. Per kairį petį permesta raudona skraistė, susegta sege dešinėje pusėje, iš po jos matyti šarvų fragmentas. Fonas tamsus.

Užrašas viršuje kairėje, baltais dažais:  Władysław Jogiełło Xiąźe / Litewski Powszy Jadwige / za Zone zaczoł Pano: / wanie Litwe do / Polski Przyłą: / czył Akademię / Krakowsko / Fundował. / Pra / wo Neminem / Captivabimuy / Postanowił. Pa: / nował Lat 48. / Umarł Roku. 1434."

Juosta nuausta iš žalios, auksinės, vyšninės spalvų šilkinių siūlų. Pagrindinis motyvas – vyšninės spalvos juostos, besikeičiančios su raudonais ir žaliais gvazdikų žiedais vienoje pusėje, kitoje pusėje – auksinės juostos, besikeičiančios su auksiniais gvazdikų žiedais žaliame fone. Juostos kampuose yra signatūros „F S“. Tai rodo, kad ji buvo austa Prancūzijoje, vienoje iš Liono dirbtuvių.
Juosta, juosiama ant kontušo, buvo privilegijuotojo luomo ženklas. Nuo XVII a. vid. iki XVIII a. pab. kontušinis kostiumas buvo ypač populiarus. Juosta dvipusė – ją galima dėvėti ir gerąja, ir išvirkščiąja puse.
Rasta 2002 m., atliekant archeologinius kasinėjimus Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (Šiaulių r.) rūsiuose. Su ja, kaip manoma, buvo palaidotas LDK didikas, Kurtuvėnų dvaro savininkas ir bažnyčios fundatorius Jokūbas Ignotas Nagurskis (apie 1734 – po 1796).

Marcijonas Gruževskis, LDK rotmistras, Stanislovo Augusto šambelionas (nuo 1778), po šalies aneksijos buvo Šiaulių pavieto vyriausiasis vėliavininkas.

Pusiaufigūris portretas. Kompozicijoje M. Gruževskis pavaizduotas iki juosmens, pasisukęs 3/4 į kairę. Dėvi trijų dalių pilkšvą peruką. Ant kaklo balta apykaklė ir kaklaskarė su raukiniais. Vilki raudonos spalvos švarką su mėlynais atvartais ir keturiomis geltonomis didelėmis sagomis. Fonas tamsus.

Nesignuotas.

Laurynas Mykolas Odlianickis-Počobutas (1640–1689), Vilniaus pateisėjis, Ukmergės pavieto žemės teisėjas, Palėvenės savininkas, Palėvenės dominikonų vienuolyno ir Šv. Dominyko ir Pranciškaus bažnyčios (1676) fundatorius.

Visafigūris portretas. Kompozicijos centre pavaizduotas L. M. Odlianickis-Počobutas brandaus amžiaus, visu ūgiu, kiek pasisukęs į dešinę. Trumpi plaukai, poilgiai ūsai, didelės akys. Vilki ilgą rusvos spalvos drabužį – kontušą, sujuostą kontušo juosta. Pečius gaubia raudona delija, susegta sege viršuje. Iš po kontušo matyti raudoni odiniai batai. Dešinės rankos bevardį pirštą puošia raudonos spalvos žiedas. Rankas laiko ties kontušo juosta. Paveikslo kairėje viršuje užuolaidų fragmentas, o dešinėje herbas su raidėmis: kairėje –  „W. / O. / S. / P.“, dešinėje – „M. / P. / Z. /  W.“ Dešinėje ant stalo stovi krucifiksas, rašalinė su plunksna ir knyga.

Įrašas apačioje dešinėje: „Wawrzyniec / Michał Od / laniski / Poczobutt / Sędzia Ziem: Ptt: Wilko: / Fundator XX: / Domikã: / Połuwenskich._ / Ru 1676.

Kražių kolegija. XIX a.
Urbanistinis peizažas. Kompozicija daugiaplanė, orientuota į centrą. Kompozicijos centre pavaizduoti Kražių kolegijos mūriniai pastatai ir raudonų plytų pastato griuvėsiai, mediniai trobesiai ir aplinkui dirbantys žmonės. Šalia matyti tekanti upė, tolumoje –  kalnas su malūno siluetu dešinėje. Nesignuotas.

Vokiečių geografo ir kartografo Georgo Brauno leisto atlaso „Pasaulio miestai“ pirmoji knyga. Iš viso 1572–1617 m. išėjo 6 knygos. Leidinyje įvairių pasaulio miestų perspektyviniai planai ir atvaizdai su aprašymais. Lotynų k., 264 p.

„Šventoji šeima“. Apie 1710 m.

Grupinis portretas. Kompozicija uždara, centrinė. Kompozicijos centre pavaizduota Marija, rankose laikantį kūdikį Jėzų, pasisukusi profiliu į kairę, apsigaubusi rausvą skarą, pečius dengia mėlyna skraistė.  Už jų kairėje stovi šv. Juozapas, dešinėje – šv. Jonas Krikštytojas. Fonas tamsus.

Nesignuotas.

Mitologinis paveikslas pagal Fransesco Albani (1578–1660) paveikslą „Europos pagrobimas“. Grupinė, daugiafigūrė kompozicija, orientuota į centrą. Kompozicijos centre pavaizduota mergina ant balto jaučio vandenyje. Danguje angeliukai ir Amūras. Kairėje ant kranto – merginų būrelis, už jų – gyvulių banda ir  mūrinių rūmų fragmentas. Dešinėje tolumoje – pastatų ir kalnų siluetai. Nesignuotas.

Dvikovos pistoletas kapsuline spyna, 28 kalibro. Vamzdžio vidus lygus, išorėje aštuoniabriaunis, su taikinio kryptuku. Vamzdžio viršutinėje dalyje geltonos spalvos tekstas vokiečių k: „T. BRAUN – J. BARTHELMES. RIGA. ENGL: GUSS: STAHL 1814“. Pistoleto spyna pilko metalo, puošta augaliniu ornamentu. Gaiduko apsauga geltono metalo, puošta augaliniu ornamentu. Pistoleto apsodas ir rankena rudos spalvos. Rankena medinė, reljefiškai puošta augaliniu ornamentu.  Jos galas pagražintas pilko metalo rutuliuku. Pistoletas įdėtas į specialią išpjovą stačiakampio formos rudo medžio dėžutėje, kurios vidus išklijuotas žalios spalvos aksomine medžiaga. Be to dėžutėje yra patalpinti 4 priedai reikalingi užtaisyti pistoletui. Parako grūstuvas - prie rutulio formos medinės rankenos pritvirtintas pilko metalo vamzdelis. Parakinė - kriaušės formos metalinis indelis, kurio viršuje yra vamzdelis su klapanėliu parakui į pistoleto vamzdį įpilti. Replinis spaustuvėlis kulkoms pasigaminti. Raktas su geltonos spalvos medine rankena. Dėžutėje yra išpjova antram pistoletui.

Pistoletas titnagine smogiamąja spyna, 28 kalibro. Vamzdis apskritas, vidus lygus, su taikikliu. Vamzdžio priekinė dalis prie apsodo pritvirtinta medvaržčiu. Rankena medinė, lenkta žemyn, galas su žalvariniu apkaustu. Ant rankenos įkalti skaičiai ,,16“, „809“ ir pritvirtinta žalvarinė skardelė, kurioje pavaizduota karūna, raidė „A“ ir romėniškas skaičius „II“. Apsodo dešinėje pusėje pritvirtinta titnaginė spyna su iškaltu tekstu ir data: „Тула 1813“. Pistoleto gaiduko apsauga ovalo formos, žalvario metalo. Pistoleto vamzdžio priekinė dalis prie apsodo turėjo būti sutvirtinta žalvariniu žiedeliu.