LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM 
Žaliūkiai Windmill, constructed at the end of the 19th century, is the only surviving and protected object of wooden architectural technology heritage in Šiauliai. It is also the first grain processing history museum in Lithuania and an important focus point of the southern landscape of Šiauliai city. Žaliūkiai windmill was built by a German Gustav Daniel circa 1875–1880 at Žaliūkiai village of that time, after which the windmill was named. Later, in 1930, the windmill went to his son Evald Daniel, who was the last owner of the windmill until the year of 1940. The miller's farm – a two-end dwelling-house – is situated near the windmill. In 1925 a stone building was built for a motor mill nearby. After it burned down, the building was used as stables and a barn. A house for a hired miller stood a bit further. The windmill used to be visited by farmers from surrounding villages. During the First World War it supplied flour for the bakery of the tsarist army garrison in Šiauliai.
In 1940, during the first Soviet occupation, the windmill was nationalized and transferred to an industrial combine (enterprise), and in 1949 forwarded to Pranė Jankutė Collective Farm. Later the windmill operated for some time, however the amount of work decreased, thus in 1957 it was stopped altogether. Then Žaliūkiai windmill stood abandoned for about a decade. In 1967 it was transferred to Šiauliai "Aušros" Museum, which renovated the windmill and opened a milling exposition in 1970. The exposition displayed exhibits from the Iron Age to the contemporary times. Since 2000 Žaliūkiai windmill hosts the Days of the Old Crafts, which attract a large number of participants. In 2009 the windmill was reconstructed again, in 2011 the house of the miller was rebuilt.
Windmill construction and technological equipment is a valuable heritage of the engineering thought of the local masters, as well as an example of technological exchange between nations. Lithuania is a land of wood culture traditions, therefore, today the preservation of the construction materials, constructions and technologies of these buildings is very important.
Malūno statvolis padarytas iš vientiso medžio, apkaustytas metalu, į viršų plonėjantis. Jo galuose įtaisyti 7 cm storio metaliniai strypai, kurie yra įstatomi į guoliavietes abiejuose galuose. Ant statvolio pirmajame aukšte užvertas 2,20 m skersmens žvaigždinis krumpliaratis ir 1,20 m skersmens pikliaus pavaros krumpliaratis, o trečiajame malūno aukšte – karkasinis maišų kėlimo mechanizmo ratas. Viršutiniame statvolio gale pritaisytas kūginis krumpliaratis.
Girnų verpstė metalinė, stačiakampė, apačioje nusmailėjanti ir įstatyta į metalinį, tepamą guolį. Viršutinė dalis užsibaigia keturkampe nupjauta piramide, įstatoma į viršutinio girnaakmenio trikampį, kuris įtaisytas prapiestėje. Ant verpstės užmauti ir įtvirtinti krumpliaračiai, perduodantys sukimą nuo statvolio žvaigždinio krumpliaračio girnų verpstėms. Verpsčių krumpliaračiai mediniai, 60 cm skersmens, apkaustyti geležimi.
Ožiukas malūno kepurei pasukti padarytas iš medžio, kaustyto geležimi. Jį sudaro trapecinio pagrindo karkasas su vertikaliai įtvirtintu velenu grandinei užvynioti. Veleno skersmuo 0,17 m, aukštis 1,36 m. Velenas sukamas 2,58 m ilgio medine kartimi, įstatyta į skylę veleno viršutinėje dalyje esančiame pastorėjime.
Malūno karutis padirbdintas iš kaustyto medinio karkaso, šonuose pritaisyti du metaliniai ratukai. Ratukų skersmuo 19 cm. Karutis pritaikytas grūdų maišams pervežti pirmajame malūno aukšte.
Malūno piklių sudaro medinė karkasinė dėžė, šonuose apdengta drobine medžiaga. Pikliuje įtaisytas karkasinis velenas, apdengtas pramoninės gamybos tinkleliu. Pikliaus velenas sukamas virvine pavara nuo statvolio apatinio krumpliaračio per krumpliaračių porą, metalinę ašį, medinius skriemulius. Karkasinės dėžės gale įtaisyta medinė rankovė miltams į piklių subyrėti. Pikliaus dėžės apačioje padarytos angos išrūšiuotiems miltams išbyrėti ir metaliniai kabliukai maišams užkabinti.
Miltų rankoves („batus“, „aulus“) sudaro iš lentų sukaltos stačiakampio profilio detalės, skirtos sumaltiems miltams iš girnų į maišus nukreipti. Tokių rankovių malūne yra dvi – iš abiejų girnų po vieną. Jos pritvirtintos prie pirmojo malūno aukšto lubų kampu, uždaromos skląsčiu. Apatinėje rankovių dalyje pritvirtinti metaliniai kabliukai maišams užkabinti.
Girnas sudaro du lietiniai cilindro formos girnaakmeniai, sudėti vienas ant kito, jų viduryje yra skylė (prapiestė). Aplink girnas uždėtas medinis kubilas, padarytas iš lentelių, ant kubilo – krėslas, virš jo įtaisyta „kašė“ (į apačią smailėjanti stačiakampė dėžė) be dugno. Po „kaše“ pririštas kratilas (dozatorius) su medine kojele, kuris tolygiai beria grūdus pro skylę viename šone į girnų prapiestę.
Signalinis plaktukas pritvirtintas prie antrojo aukšto lubų sijos viena vinimi, perkalta per kotą. Prie koto galo pririšta virvė patraukti ir duoti signalą į trečiojo aukšto grindis.
Žirklės naudojamos viršutiniam girnaakmeniui nukelti. Girnaakmeniai nukeliami tuo atveju, kada girnas reikia paaštrinti (iškalti griovelius) arba prilieti (pastorinti). Girnas paaštrindavo ar priliedavo pats malūnininkas arba samdyti meistrai. Žirkles sudaro du puslankio formos metaliniai kaltiniai strypai, kurių viršutiniai galai kaiščiu pritvirtinti prie apatinio varžto galo. Varžtas įstatytas į „¬“ formos medinę konstrukciją, besisukiojančią apie savo vertikalią ašį.
Maišų kėlimo mechanizmas įrengtas trečiajame malūno aukšte. Jį sudaro karkasinis ratas, užvertas ant statvolio, ir ratas, sumontuotas ant statmenai įtaisyto (frikcinė pavara) horizontalaus veleno su grandine. Svirtis abu ratus sujungia ir išskiria. Susijungus ratams, grandinė vyniojama ant horizontalaus veleno ir maišai keliami iš pirmojo į trečiąjį aukštą.
Svarstyklių pagrindą sudaro trapecijos formos medinis karkasas, apkaustytas metalu. Karkase įtaisytas metalinis mechanizmas, prilaikantis ant jo uždėtą svėrimo platformą. Priekinėje karkaso dalyje yra svėrimo svirtis, prie kurios įtaisyta ant keturių grandinėlių pakabinama svėrimo platforma.
„Kašė“ – medinė, į apačią siaurėjanti, iš horizontalių lentų sukalta dėžė, trečiajame malūno aukšte pritvirtinta prie grindų. Ji yra be dugno, pastatyta ant trečiojo aukšto grindyse esančios atitinkamo dydžio skylės, pro kurią grūdai byra į antrąjį aukštą.
 |  |  |  |