Knygos sandara: p. 5-13 Įžanga; p.19-29 Pirmas paveikslas; p. 33-41 Antras paveikslas; p. 45-53 Trečias paveikslas; p. 57-69 Ketvirtas paveikslas; p. 73-81 Penktas reikalas; p. 85-94 Šeštas paveikslas.

Turinio anotacija: Šešių paveikslų misterija. „Viduramžiais misterijomis vadinosi dramos, kuriose reiškiasi antgamtiniai veikėjai. <...>Iš Milašiaus misterijų didžiausio pasisekimo sulaukė „Miguel Manara“. Tai viena iš jo kūrybos viršūnių. <...> Lietuvių kalba „Miguel Manara“ pirmiausia perėjo per Juozo Keliuočio redaguotos „Naujosios Romuvos“ skiltis ir paskui buvo išleista knyga. Išleido „Sakalas“ 1937 m. Prieš karą Kauno radiofonas šią misteriją kartojo savo laidose. <...> Milašiaus „Miguel Monara“ nuskamba nelyginant draminė poema, su galingais lyriniais prasiveržimais ir ligi sukrėtimo einančiu atvirumu bei jėga. Tai Don Žuano tema, tik čia pasukanti priešingu keliu. <...> pagrindan padėtas istorinis asmuo. Apie vyriausią personažą, Migelį Manarą, yra parašytų studijų. Yra žinoma, kada jis gyveno, kada po žmonos mirties įstojo į vienuolyną (1662 metų gruodžio 10 dieną). Yra išlikęs ir jo testamentas, kuriame skaitome: „Aš, dona Miguelis Monara, pelenas ir dulkė, niekingas nusidėjėlis...“ Migulelis ir Girolama kadaise buvo gyvi žmonės“ (O. V. Milašius. Miguel Manara. 1977 m., Lietuviškos Knygos Klubas. P. 9-10).

Iliustracijos: viršelyje, aplanke, p. [16], [30], [42], [54], [70], [82].