Paieškos kriterijai:
-
-
Laiškas Monrealio lietuvių dramos teatrui ir vadovei B. Pūkelevičiūtei „Mielieji, ėmiau ir klausiau Baltaragio malūną...“, 1959-11-15
Marijos Gimbutienės rankraštinis laiškas iš abiejų lapo pusių, rašytas žaliu tušinuku, skirtas Kanados Monrealio lietuvių dramos teatrui, kurį subūrė ir jame režisavo bei jame vaidino ir pati adresatė, B. Pūkelevičiūtė. Laiško viršuje kairėje nurodoma siuntimo data, kreipinys, pabaigoje– adresantės parašas. Laiško turinys: adresantė pasakoja perklausiusi šio teatro įgarsintą plokštelę „Baltaragio malūnas“, ji jai labai patikusi, giria trupės darbą, režisierę B. Pūkelevičiūtę, „lenkią galvą“ K. Borutai, šio kūrinio autoriui.
Birutė Pūkelevičiūtė (1923–2007) – rašytoja, aktorė, režisierė, žymi lietuvių išeivijos atstovė JAV. 1941 m. baigė gimnaziją Kaune, debiutavo kaip aktorė. Vytauto Didžiojo universitete studijavo žurnalistiką ir germanistiką. Karo metais emigravo į Vokietiją, karui pasibaigus - į Kanadą. Monrealyje tęsė kultūrinę veiklą: subūrė lietuvių teatro grupę ir parašė pirmąją poezijos knygą „Metūgės“ (1952). Nuo 1965 m. persikėlė į JAV, daugiausia kūrė prozą, vystė teatrinę veiklą, režisavo filmus. Garsesni režisūriniai darbai: „Baltaragio malūnas“ (1957), „Milžino paunksmė“ (1958). Plačiajai visuomenei geriausiai žinoma romanais: „Aštuoni lapai“ (1956), „Rugsėjo šeštadienis“ (1970), „Devintas lapas“ (1982), „Atradimo ruduo“ (1990). Parašė eiliuotų pasakų vaikams, straipsnių išeivijos teatro bei literatūros temomis.
-
Reketės kapinyno (Kretingos raj.) 1942 m. archeologinių kasinėjimų dienoraštis, 1942 m.
Reketės kapinyno (Kretingos raj.) 1942 m. archeologinių kasinėjimų dienoraštis, kuriame aprašyti rasti keturi kapai, tirtos perkasos, taip pat surašyti rasti radiniai. Užrašinėje yra informacijos apie Imbarės piliakalnį (Kretingos raj.), aprašyti gyvatgalviai kapliai ir keli lapeliai atsitiktinių užrašų. Po vienu iš Imbarės piliakalnių aprašų, pasirašyta M. Alseikaitės vardu. Iš viso: 19 psl.
-
Įmovinis kirvis, V–IX a.
Įmovinis kirvis. Ašmenys į galą kiek platėja, išlenkta viena ašmenų pusė.
-
Ietigalis, V–IX a.
Ietigalis. Labai trumpu lauro lapo formos lapeliu. Įmovos gale - skylutė su išpjova. Įmovoje išlikusi įkalta vinutė.
-
Pjautuvo fragmentas, V–IX a.
Pjautuvo (dalgio?) dalis.
-
Lankinė žieduotoji segė, V–IX a.
Lankinė žieduotoji segė. Lankelis ovalaus pjūvio, kojelė išgaubta. Abiejuose lankelio ir kojelės galuose po du rantytus žiedelius, kurių tarpe spaustinė tinkluota skardelė. Įvija baigiasi viename gale žieduota buožele.
-
Įvijinis žiedas, V–IX a.
Įvijinis žiedas. Pagamintas iš apvalios vielos. 1,5 apvijos.
-
Peilis, V–IX a.
Peilis. Nugarėlė tiesi.
-
Lazdelinis smeigtukas, V–IX a.
Lazdelinis smeigtukas. Galvutė ovali, priplota iš viršaus.
-
Lazdelinis smeigtukas, V–IX a.
Lazdelinis smeigtukas. Galvutė ovali.
-
Įvijinis žiedas, V–IX a.
Įvijinis žiedas. Pusapvalės vielos, 3 apvijų, viela neornamentuota.