LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kiaulakių dvarininko, advokato Bociarskio Domininko, dalyvavusio 1863 metų sukilime, fotografija. Po sukilimo jis buvo ištremtas į  Omsko sritį. Grįžęs praktikavosi pas Sparovičių, vėliau advokatavo Kaune.

Fotografija užklijuota ant fotografo K. Šapiro atelje, Sankt Peterburge, forminio pasporto.

Nežinomo jauno dvasininko portretas, darytas Sankt Peterburge (Rusija) XIX a. pabaigoje.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Nežinomo jauno dvasininko portretas, darytas Sankt Peterburge (Rusija) XIX a. pabaigoje.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Nežinomo jauno dvasininko portretas, darytas Sankt Peterburge (Rusija) XIX a. pabaigoje.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Nežinomo jauno dvasininko portretas, darytas Sankt Peterburge (Rusija) XIX a. pabaigoje.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Nežinomo jauno dvasininko portretas, darytas Sankt Peterburge (Rusija) XIX a. pabaigoje.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Nespalvota, vertikalaus formato, portretinė nuotrauka. Nufotografuotas Antanas Tiškevičius (Antoni Tyszkiewicz, 1866–1920), Rusijos imperijos uždaros bajorų luomo berniukų vidurinės karo mokyklos (kadetų korpuso) kadetas, grafų Tiškevičių Vilniaus rūmų, fabrikų ir gamyklų paveldėtojas. Konstantino Šapiros fotoateljė, Sankt Peterburgas, Rusijos imperija. XX a. 8 deš. Vaizdas statmeno ovalo formato, pakraščiai balti. Nuotrauka priklijuota prie kartono. Reverse aukso spalvos firminis ženklas su įrašu: „СВѢТОПИСЬ И ЖИВОПИСЬ КОНСТАНТИНA ШАПИРО. ФОТОГРАФЪ ИМПЕРАТОРСКОЙ АКАДЕМІИ ХУДОЖЕСТЪ, НЕВСККІЙ ПРОСПЕКТЪ Д. РИМСККО-КАТОЛИЧЕСКОЙ ЦЕРКВИ № 32. СТ.ПЕТЕРБУРГЪ.“; apačioje – spaustuvės pavadinimas: „ШИРЛЪ И СКАМОНИ, С.П.Б.“

Nespalvota, vertikalaus formato, grupinė nuotrauka. Nufotografuotas medicinos gydytojas Karolis Parčevskis su žmona Elena Jasevičiūte. Fotografo Konstantino Šapiro fotoateljė, Sankt Peterburgas, apie 1900 m. Grupinis portretas iš priekio iki pusės. Nuotrauka priklijuota prie tamsiai pilkos spalvos kartono, kuris apkarpytas, statmeno ovalo formato. Reverse žalios spalvos firminis fotografo ženklas su užrašu: „ФОТОГРАФЪ ЕГО ИМПЕРАТОРСКАГО ВЫСОЧЕСТВА B. K. BЛАДИМИРА АЛЕКСАНДРОВИЧА. ЕЯ ИМПЕРАТОРСКАГО ВЫСОЧЕСТВА В. К. МАРІИ ПАВЛОВНЫ И ФОТОГРАФЪ ИМПЕРАТОРСКОЙ АКАДЕМІИ ХУДОЖЕСТЪ К. Шапиро“.

Karolis Parčevskis (lenk. Karol Parczewski, ru. Карлъ Парчевскiй; 1875, Jokūbavas, Kretingos r. – 1957-12-08, Lenkija), medicinos profesorius, gydytojas terapeutas, spaudos bendradarbis. Kilęs iš „Nalenč“ herbo bajorų. Tėvas – Jokūbavo (Kretingos r.) dvarininkas Konstantinas Parčevskis. Mokėsi Šiaulių ir Sankt Peterburgo gimnazijose, 1895–1901 m. – Sankt Peterburgo (Rusija) karo medicinos akademijoje, dirbo joje vidaus ligų klinikos ordinaru. 1902 m. Sankt-Peterburge vedė 1863 m. sukilimo dalyvių, inžinieriaus Karolio Jasevičiaus ir Kotrynos Misevičiūtės dukterį Eleną Jasevičiūtę (1877, Samara, Rusija – 1941-09-06, Kortkerosas, Komija, Rusija). 1902–1906 m. netoli Jokūbavo įkūrė Stončių (Stančių) dvaro sodybą, 1904 m. dalyvavo kare su Japonija. Grįžęs vertėsi privačia gydytojo praktika, 1908 m. išrinktas į Kretingos parapijos katalikų bažnyčios rekonstrukcijos komitetą. 1914–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenės karo gydytoju. 1918 m. grįžo į Lietuvą, ūkininkavo Stončių dvare, dėstė Kauno aukštuosiuose medicinos kursuose, profesoriavo Lietuvos universitete, dirbo Kauno karo ligoninės konsultantu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Klaipėdoje vidaus ligų skyriaus vedėju, chirurgu Žurnale „Medicina“ paskelbė mokslinių straipsnių. 1941-06-14 kartu su žmona suimtas, išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. (Rusija), o žmona ištremta į Komiją, kur netrukus mirė. NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943 m. nuteistas 5 metams tremties, 1944 m. perkeltas į Bijską, Altajaus kr., 1944 m. pab. repatrijavo į Lenkiją, gyveno pas gimines.

Nufotografuotas medicinos gydytojas Karolis Parčevskis su Elena Jasevičiūte. Fotografo Konstantino Šapiro fotoateljė, Sankt Peterburgas, apie 1900 m.

Karolis Parčevskis (lenk. Karol Parczewski, sen. rus. Карлъ Парчевскiй; 1875, Jokūbavas, Kretingos vls., Telšių apskr., Kauno gub., Rusijos imperija – 1957-12-08, Lenkija), medicinos profesorius, gydytojas terapeutas, spaudos bendradarbis. Kilęs iš „Nalenč“ herbo bajorų. Tėvas – Jokūbavo (Kretingos r. sav.) dvarininkas Konstantinas Parčevskis, motina – bajorė Kazimiera Dzvonkauskaitė. Mokėsi Šiaulių ir Sankt Peterburgo gimnazijose. 1895–1901 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) karo medicinos akademijoje, po studijų dirbo joje vidaus ligų klinikos ordinaru. 1902 m. Sankt Peterburge vedė 1863 m. sukilimo dalyvio, inžinieriaus Karolio Jasevičiaus ir Kotrynos Misevičiūtės dukterį Eleną Jasevičiūtę (1877, Samara, Rusijos imperija – 1941-09-06, Kortkerosas, Komijos ASSR, Rusijos SFSR). 1902–1906 m. netoli Jokūbavo įkūrė Stončių (Stančių) dvaro sodybą, 1904 m. dalyvavo kare su Japonija. Grįžęs vertėsi privačia gydytojo praktika, 1908 m. išrinktas į Kretingos parapijos katalikų bažnyčios rekonstrukcijos komitetą. 1914–1917 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytoju. 1918 m. grįžo į Lietuvą, ūkininkavo Stončių dvare, dėstė Kauno aukštuosiuose medicinos kursuose, profesoriavo Lietuvos universitete, dirbo Kauno karo ligoninės konsultantu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Klaipėdoje vidaus ligų skyriaus vedėju, chirurgu. Žurnale „Medicina“ paskelbė mokslinių straipsnių. 1941-06-14 kartu su žmona suimtas, išvežtas į Rešotų lagerį, Nižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. (Rusija), o žmona ištremta į Komiją, kur netrukus mirė. NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943 m. nuteistas 5 metams tremties, 1944 m. perkeltas į Bijską, Altajaus kr., 1944 m. pab. repatrijavo į Lenkiją, gyveno pas gimines.