Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Algimantas Žižiūnas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Niekas neužmirštas

    Niekas neužmirštas

    Algimantas Žižiūnas
  • Be pavadinimo

    Be pavadinimo

    Algimantas Žižiūnas
  • Kariniai bilietai į karstą

    Kariniai bilietai į karstą

    Algimantas Žižiūnas
  • Portretas. Rimgaudas Karvelis. Foto modelis. Vilnius. 1997 m.

    Portretas. Rimgaudas Karvelis. Foto modelis. Vilnius. 1997 m., 1997 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Portretas. Rimgaudas Karvelis. Foto modelis. Vilnius. 1997 m.

    Rimgaudo Karvelio veidas. Virš kaktos matosi dalis kepurės. Abiejų rankų pirštai ant skruostų. Ryškios akys ir ryškios raukšlės ant kaktos. Fonas tamsus.

  • Venclauskių atminimo įamžinimo darbo grupė

    Venclauskių atminimo įamžinimo darbo grupė, 1993-05-01

    Algimantas Žižiūnas

    1988 m. susibūrusi Venclauskių šeimos atminimo įamžinimo darbo grupė. Iš kairės: pirmas - buvusios "Nuklono" gamyklos generalinis direktorius Vytautas Slanina, antras - žurnalistas, rašytojas Leonas Peleckis (grupės pirmininkas), trečias - tuometis Šiaulių dramos teatro vyriausiasis režisierius Gytis Padegimas. Fotografuota Šiaulių "Aušros" muziejaus Venclauskių namuose (Vytauto g. 89) paminklo "Motinystei" atidengimo išvakarėse (paminklas atidengtas 1993 m. gegužės 2 d.). Kitoje fotografijos pusėje fotografo antspaudas. 

  • Nuotrauka. Juozas Grušas savo sodyboje

    Nuotrauka. Juozas Grušas savo sodyboje, ~1980 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Juozas Grušas savo sodyboje. Nugarinėje pusėje Algimanto Žižiūno spaudai.

     

    Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m.  įsikūrė Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į savo namus Kaune, iki mirties juose gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“,  (1957), buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais sukurtas istorinis filmas „Herkus Mantas“. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis pastatė filmą „Džiazas“ (1992). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.

  • Nuotrauka. A. Dabulskis ir kiti Kauno rašytojai susitikime su B. Brazdžioniu.

    Nuotrauka. A. Dabulskis ir kiti Kauno rašytojai susitikime su B. Brazdžioniu., ~1995 m.

    Algimantas Žižiūnas

    P. Palilionis, V. Baltuškevičius, V. Vaitkevičius, G. Cieškaitė, R. Vinciūnienė, E. A. Puišytė, R. Keturakis, A. Dabulskis, R. Marčėnas ir kiti. 

  • Vilniaus Dzūkų Pulkucio valdžia

    Vilniaus Dzūkų Pulkucio valdžia, 1995 m.

    Algimantas Žižiūnas

    Vilniaus Dzūkų Pulkucio valdžia

  • Rodomi įrašai nuo 253 iki 260
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 22