LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

J. Bagdonas. ĮVADAS Į VIDAUS MEDICINĄ I. Fiziniai tyrinėjimo metodai.  Kaunas, 1926 m. Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto leidinys Nr. 3. Spausdino Valstybės spaustuvė Kaune. 61 numeruotas puslapis.

Leidinys apie 1863 m. sukilimą ir Vilniaus generalgubernatoriaus M. Muravjovo veiklą, skirtas 40-ųjų sukilimo metinių atminimui. 

Tekstas perspausdintas iš laikraščio „Ūkininkas“, 1904 m. Nr. 12, psl. 333–338. 

Tai straipsnių rinkinys, skirtas 20-osioms laikraščio „Aušra“ metinėms, kuriame rašoma apie įvairių tautų (lietuvių, čekų, lenkų, bulgarų, gruzinų, makedoniečių ir kt.) tautinį atgimimą. Straipsniai imti iš „Aušros", „Ūkininko", „Varpo". Rengėjai nenurodyti. Spaustuvė nenurodyta, nustatyta pagal Bibliografiją. Knyga buvo platinama per M. Zauniūtės knygyną.

Tai straipsnių rinkinys, skirtas 20-osioms laikraščio „Aušra“ metinėms, kuriame rašoma apie įvairių tautų (lietuvių, čekų, lenkų, bulgarų, gruzinų, makedoniečių ir kt.) tautinį atgimimą. Straipsniai imti iš „Aušros", „Ūkininko", „Varpo". Rengėjai nenurodyti. Spaustuvė nenurodyta, nustatyta pagal Bibliografiją. Knyga buvo platinama per M. Zauniūtės knygyną.

Knyga. Du įrišti leidiniai. Pirmasis – straipsnių rinkinys „Dvidešimtmetinės „Auszros“ sukaktuvės“. Redaktorius Juozas Bagdonas. Tilžė, 1903 m. Adresas: M. Saunus Tilsit, Fabrikstr. 27, Ostpreussen-Germania. 62 p. Leidinyje spausdinami 1903 m. „Varpo“ trečiajame numeryje pasirodę straipsniai, skirti „Aušros“ 20 metų jubiliejui pažymėti. Leidinyje J. Basanavičiaus, J. Šliūpo, J. Jablonskio, M. Jankaus ir kitų autorių tekstai. Knyga priklausė Onai Virbickaitei-Valiušaitienei. Titulinio puslapio dešinėje prie viršutinio krašto įrašas juodu rašalu: „Virbickaitė“. Ona Virbickaitė-Valiušaitienė (1898–1983) – mokytoja. Mokytojavo Rozalimo, Šeduvos, Telšių mokyklose. Į Kauną persikėlė 1949 m. Dirbo Kauno dailės vidurinėje mokykloje. Vyras – Bronius Valiušaitis – pedagogas, visuomenės veikėjas, pirmasis Kretingos progimnazijos direktorius, išvykęs studijuoti į Kauną, kurį laiką vadovavo „Šviesos“ spaustuvei, mokytojavo Rygoje, sovietmečiu dirbo mokytoju Kauno VII vidurinėje mokykloje.

Antrasis leidinys – straipsnių rinkinys „Aušra ir jos gadynė“. Autorius Konstantinas Šakenis. 1933 m. Išleido ir spaudė – „Dirvos“ bendrovė. 75 p. Leidinyje spausdinami straipsniai, skirti paminėti „Aušros“ 50 metų sukaktuvėms: „Prūsų lietuviai septintame ir aštuntame devynioliktojo amžiaus dešimtmetyje“; „Didžioji Lietuva priešaušriniame periode“; „Šis tas iš „Auszros“ istorijos“; „Auszros“ turinys ir jos siekiai“; „Mūsų ir kaimynų balsai „Auszrai“ pasirodžius“.

Abu leidiniai iš Nijolės ir Igno Misiūnų bibliotekos. Leidiniai įrišti Igno Misiūno iniciatyva. Ignas Misiūnas – inžinierius statybininkas. Gimė 1927 m. Pašvitinio valsčiuje. 1946 m. nuteistas už „antitarybinę veiklą“. Kalėjo Molotovo (Permės) srityje, įvairiuose lageriuose. Paleistas po Stalino mirties, kaip nuteistasis nepilnametis. Į Lietuvą grįžo 1954 m. Baigęs studijas Kauno politechnikos institute, dirbo Kauno žemės ūkio statybos projektavimo institute, dalyvavo visuomeninėje politinių kalinių veikloje, buvo „Į Laisvę“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialo aktyvus narys, valdybos pirmininkas. Mirė 2009.

Nijolė Valiušaitytė-Misiūnienė gimė 1933 m. sausio 28 d. Telšiuose, Broniaus Valiušaičio ir Onos Virbickaitės-Valiušaitienės šeimoje. Habilituota medicinos mokslų daktarė, Kauno medicinos instituto profesorė, paskelbė daugiau nei 160 mokslinių darbų, buvo išrinkta į Sąjūdžio I seimą, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos gydytojų sąjungą, buvo LGS valdybos narė, Kauno skyriaus pirmininkė, apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, suteiktas Lietuvos nusipelniusios gydytojos garbės vardas. Su šeima į Kauną atsikraustė 1949 m.