LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

M. Valančiaus raštuose, kuriuos redagavo ir žodynėlį pridėjo kalbininkas Juozas Balčikonis, spausdinami vyskupo grožiniai kūriniai: „Vaikų knygelė", „Paaugusių žmonių knygelė", „Palangos Juzė",  Antano tretininko pasakojimas". Knygos pradžioje - redaktoriaus prakalba.

M. Valančiaus raštuose, kuriuos redagavo ir žodynėlį pridėjo kalbininkas Juozas Balčikonis, spausdinami vyskupo grožiniai kūriniai: „Vaikų knygelė", „Paaugusių žmonių knygelė", „Palangos Juzė",  „Antano tretininko pasakojimas". Knygos pradžioje - redaktoriaus prakalba.

M. Valančiaus raštuose, kuriuos redagavo ir žodynėlį pridėjo kalbininkas Juozas Balčikonis, spausdinami vyskupo grožiniai kūriniai: „Vaikų knygelė", „Paaugusių žmonių knygelė", „Palangos Juzė",  Antano tretininko pasakojimas". Knygos pradžioje - redaktoriaus prakalba.

Juozo Balčikonio redaguotas antrasis „Lietuvių kalbos žodyno“ tomas 1947 m. per klaidą išleistas necenzūruotas. Leidžiant Žodyną, buvo atspausdinti ir supainioti du jo tekstai: cenzūruotas, kaip reikalauta sovietinės valdžios, ir pirminis, dar necenzūruotas, variantai. Žodyno tomas su nepataisytais tekstais buvo atsitiktinai išplatintas ir sulaukė daug kritikos.

1948 m. gegužės 21 d. Lietuvos TSR Mokslų akademijoje vykusiame posėdyje buvo nurodyta, kad Žodynui medžiaga atrinkta, nesilaikant politinio sąmoningumo, – Žodyne pateikta daug religinės frazeologijos pavyzdžių, bet mažai tarybinę santvarką atspindinčių žodžių.

1948 m., vykdant sovietinę cenzūrą, sustabdytas Žodyno platinimas.

Knygą sudaro Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisijos protokolai iš posėdžių, vykusių nuo 1951 m. spalio 25 d. iki 1954 m. spalio 25 d. Protokolai pradėti pildyti 1951 m. spalio 25 d. per Terminologijos komisijos posėdį, kuriame dalyvavo Juozas Balčikonis, Jonas Kruopas ir Jonas Paulauskas. Pirmuoju komisijos pirmininku paskirtas Kruopas.

Komisija svarstė terminus, vertino jų  taisyklingumą, pastovumą ir logiškumą (tikslumą ir sistemiškumą). Taip pat siekė nustatyti įvairių sričių terminų sudarymo principus, išvengti svetimų kalbų terminų, vienodinti Mokslų Akademijos terminus , viešinti informaciją apie terminologiją.

Per ketverius metus vykusius posėdžius užpildyti 84 protokolai. Šie dokumentai nėra išsamūs, pateikta pagrindinė informacija: aptartos sritys, nuorodos į žodynų rankraščius, sąrašus ir kartotekas.

Kiekvieną protokolą sudaro du puslapiai: puslapio viršuje nurodytas protokolo numeris, data, posėdžio dalyviai. Toliau užpildyta 4 skilčių protokolo lentelė, kurioje pateikiami svarstymai, nutarimai ir pastabos. Protokolus pasirašydavo komisijos pirmininkas ir sekretorius.

Terminologijos komisijos Protokolų knyga yra saugoma Lietuvių kalbos institute Terminologijos centro archyve. Jos medžiaga naudojamasi analizuojant tuometę Terminologijos komisijos veiklą, darbo metodus, principus ir reikšmę terminologijos plėtrai.

1930 m. Juozas Balčikonis pateikė prašymą eiti „Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriaus pareigas. Tais pačiais metais Balčikonis Švietimo ministerijos pavedimu subūrė „Lietuvių kalbos žodyno“ redakciją ir toliau tęsė Kazimiero Būgos pradėtą sistemišką žodžių rinkimą šiam žodynui. Dokumento originalas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redaktoriaus Juozo Balčikonio anketa-prašymas įvairių Vilniaus įstaigų darbuotojams. Dokumente raginama atsiliepti įstaigų darbuotojus, kurie nuo vaikystės kalbėjo lietuviškai ir sutiktų atsakyti į klausimus apie žodžių vartoseną. Anketoje prašoma nurodyti vardą, pavardę, gimimo vietą, telefono numerį ir adresą. Remdamiesi šiais duomenimis, Žodyno redakcija patikrindavo iš įvairių Lietuvos kampelių atsiųstus žodžius, dėl kurių vartojimo ir kirčiavimo abejodavo.

„Lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos pradėtus „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo darbus tęsė 1941 m. įkurtas Lietuvių kalbos institutas Lietuvos mokslų akademijos sudėtyje. Tais pačiais metais Institutas išleido pirmąjį „Lietuvių kalbos žodyno“ tomą. Žodynui redaguoti Institute buvo sudaryta „Lietuvių kalbos žodyno“ Mokslinė pagalbinė komisija, jos posėdžiai buvo protokoluojami.

Iki šiol išliko byla su susegtais 85 posėdžių protokolais nuo 1942 m. rugsėjo 23 d. iki 1944 m. gegužės 30 d. vykusio posėdžio. Jų metu svarstytas Žodyno pirmojo tomo antrasis leidimas, Žodyno pirmojo tomo struktūra, žodžių pateikimo tvarka, Žodyno redagavimo tvarka ir kt.

Pirmajame posėdyje komisijos nariais buvo paskirti „Lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktorius Juozas Balčikonis, Antanas Salys, Pranas Skardžius, Petras Jonikas ir Vilniaus universiteto profesorius Janas Otrębskis, vėliau Balčikonį pakeitė Jonas Mikeliūnas. Antanas Salys buvo išrinktas komisijos pirmininku, o Petras Jonikas – sekretoriumi.

„Lietuvių kalbos žodyno“ Mokslinės pagalbinės komisijos posėdžių protokole Nr. 1 užfiksuoti posėdžio, kuriame svarstyti „Lietuvių kalbos žodyno“ pirmojo tomo antrojo leidimo redagavimo tvarka, nutarimai. Protokole nurodyta, kad Lietuvos mokslų akademijos pirmininkas patvirtino komisijos nariais Juozą Balčikonį, Antaną Salį, Praną Skardžių, Petrą Joniką ir Vilniaus universiteto profesorių Janą Otrębskį. Antanas Salys buvo išrinktas komisijos pirmininku, o Petras Jonikas – sekretoriumi. Šiame posėdyje taip pat nutarta, kad, nesant daugiau bendradarbių, Žodyno rengimo darbo neįmanoma

„Lietuvių kalbos žodyno“ Mokslinės pagalbinės komisijos posėdžių protokole Nr. 3 užfiksuoti posėdžio, kuriame svarstyti „Lietuvių kalbos žodyno“ rašybos klausimai, nutarimai. Šiame posėdyje Žodyno vyriausiasis redaktorius Juozas Balčikonis siūlė nekeisti Žodyno rašybos, kol ji nebus patvirtinta „visai spaudai“, ir atsisakė vykdyti komisijos nutarimus, susijusius su Žodyno rašyba. Protokolą pasirašė komisijos pirmininkas Antanas Salys ir sekretorius Petras Jonikas.

Knygoje „Vilniaus srities vietovardžiai“ pateikta dauguma okupuotos Pietryčių Lietuvos vietovardžių. 1940–1945 m. juos rinko ir tvarkė (atlietuvino) pirmasis mokslinis lituanistikos tyrimų centras – Lituanistikos institutas. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus darbuotojai važinėjo po Vilniaus kraštą, iš vietinių žmonių surinko daug duomenų, vėliau juos patikrino ir nustatė lietuviškas vietovardžių formas.

Surinktos medžiagos pagrindu 1940 m. birželio mėn. baigtas rengti, tačiau taip ir liko neišspausdintas žodynas „Vilniaus srities vietovardžiai“. Ši knyga yra išlikęs žodyno korektūros egzempliorius. Ji parengta 1971 m., suklijavus skiltis iš kito žodyno egzemplioriaus. Nurodyta, kad skiltys priklauso žodyno variantui, sudarytam 1945 m., kai darbui vadovavo Juozas Balčikonis. Knygos 66-ajame puslapyje yra 1945 m. balandžio 21 d. J. Balčikonio prierašas – spaustuvės prašoma kuo greičiau grąžinti žodyną su ištaisytomis korektūros klaidomis.