LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM Titulinis lapas: leidyklos pavadinimas, nurodytas autoriaus, knygos pavadinimas, žanras, leidimo vieta, spaustuvės pavadinimas, leidimo metai.
Knygos sandara: p. 3-64 I dalis poema „Kunigaikštis Žvainys“; P. 77-110 II dalis eilės „Raudoni žiedai“ yra 16 eilėraščių; knygos gale yra turinys ir „taisytinos paklaidos“.
Įrašai: pirmame viršelyje juodu storu pieštuku parašyta „10“ (įrašo autorius nežinomas).
Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino (1893–1967) 39 laiškai seseriai Magdalenai Mykolaitytei-Slavėnienei (1908–1984) ir jos šeimai. Įžiūrėdama laiškų reikšmę kultūriniam išeivijos gyvenimui, sutikus M. ir J. Slavėnams bei gavus Kanberos lietuvių finansinę paramą, juos išleido Autralijos lietuvių bendruomenės Kanberos apylinkė. Laiškų tekstai pateikti prisilaikant originalų. Keturiuose jų yra praleista po keletą sakinių apie privačius autoriaus šeimos reikalus. Laiškų numeracija chronologinė. Viršeliui ir iliustracijoms panaudotos nuotraukos iš Slavėnų archyvo.
Rašytojas, dailininkas Jurgis Janavičius (1926–2012) gimė Aleksandrijos dvare (Šiaulių vlsč., Šiaulių apskr.). 1944 m. baigė Šiaulių berniukių gimnaziją. Pasitraukęs į Vakarus, 1946–1947 m. mokėsi Freiburge (Vokietija), nuo 1948 m. gyveno Australijoje. Rašė lietuvių, anglų kalbomis, publikavosi lietuvių ir australų literatūrinėje spaudoje. J. Janavičius su Juozu Almiu Jūragiu Sidnėjuje 1970–1973 m. leido literatūrinį leidinį „Poezijos ir prozos lakštai“.
1968 m. (Lietuvos laisvės kovos metais) Pedagoginio lituanistikos instituto išleisti poeto Vinco Mykolaičio-Putino eilėraščiai „Vivos plango“ ir „Mortuos voco“. Knygos pradžioje paaiškinimas: „Vietoj šermenų vainiko / lietuvių literatūros klasikui / ir literatūros profesoriui / Vincui Mykolaičiui-Putinui / 1967 metų birželio 7 dieną sovietinės Rusijos okupuotoje tėvynėje mirusiam, palaidotam Vilniuje, Rasų kapuose”.
Poeto B. Brazdžionio įrašai p.: 10 (įrašas kairėje paraštėje: dygstat), 11 (įrašas paraštėje: Ir vakarop pasvirus), 12, 13 (įrašas kairėje paraštėje: Maištingam; įrašas dešinėje paraštėje: Vergovėj; žemiau: Pablūdęs kažkas klykia), 17 (įrašas kairėje paraštėje: Kur; įrašas dešinėje paraštėje: tyluma / varpai), 18 (įrašas kairėje paraštėje: Su maldomis ir su keiksmais; eilutė Ir tie, kuriems už laisvę teko mirti taisyta į Ir tie, kurie už laisvą mintį; virš žodžio spiaudėsi parašyta spardėsi), 19, 20 (įrašai kairėje paraštėje: kelio / Liepsnotais).
Pirmoji V. Mykolaičio-Putino trijų dalių romano dalis (“Bandymų dienos"), 260 psl.
Viršelis minkštas. Knygos pirmąjame lape, žemiau pavadinimo, užrašas violetinės spalvos rašalu: "D.Skaisgirytė/9/X-53 m./m. Krasnojarskas".
Knygą tremtyje išsaugojo Lietuvos Respublikos XIX-osios vyriausybės Žemės ūkio ministro Juozo Skaisgirio duktė Daiva Skaisgirytė (Domanskienė).
Daiva Skaisgirytė, g. 1935 m. Kaune. 1948 05 22 kartu su motina Stase ir broliais Antanu, Vytautu ir Jonu ištremti į Zavodovka, Ižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. – Krasnojarskas. Paleista 1958 04 28. 1959 m. kartu su šeima grįžo į Lietuvą.
Antroji V. Mykolaičio-Putino trijų dalių romano dalis (“Eina gyvenimas"), 247 psl.
Viršelis minkštas. Knygos pirmąjame lape, žemiau pavadinimo, užrašas violetinės spalvos rašalu: "D.Skaisgirytė/9/X-53 m./m. Krasnojarskas".
Knygą tremtyje išsaugojo Lietuvos Respublikos XIX-osios vyriausybės Žemės ūkio ministro Juozo Skaisgirio duktė Daiva Skaisgirytė (Domanskienė).
Daiva Skaisgirytė, g. 1935 m. Kaune. 1948 05 22 kartu su motina Stase ir broliais Antanu, Vytautu ir Jonu ištremti į Zavodovka, Ižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. – Krasnojarskas. Paleista 1958 04 28. 1959 m. kartu su šeima grįžo į Lietuvą.
Trečioji V. Mykolaičio-Putino trijų dalių romano dalis (“Išsivadavimas"), 242 psl.
Viršelis minkštas. Knygos pirmąjame lape, žemiau pavadinimo, užrašas violetinės spalvos rašalu: "D.Skaisgirytė/9/X-53 m./m. Krasnojarskas".
Knygą tremtyje išsaugojo Lietuvos Respublikos XIX-osios vyriausybės Žemės ūkio ministro Juozo Skaisgirio duktė Daiva Skaisgirytė (Domanskienė).
Daiva Skaisgirytė, g. 1935 m. Kaune. 1948 05 22 kartu su motina Stase ir broliais Antanu, Vytautu ir Jonu ištremti į Zavodovka, Ižnij Ingašo r., Krasnojarsko kr. – Krasnojarskas. Paleista 1958 04 28. 1959 m. kartu su šeima grįžo į Lietuvą.
Leidinį sudaro pratarmė "Žodis dainininkui", dalys: Lietuva, Tėvyne mūsų; Supinsiu dainužę; Linelį raunu ne viena. Turinys sudarytas abėcėlės tvarka pagal pirmo posmo pradžią. Viso leidinyje 85 dainos. Pratarmėje nurodoma, kad "čia atrinktas pluoštas lietuviškų dainų, kurios galėtų būti dainuojančio šių laikų lietuvio repertuare. Kaip teigia sudarytojas, čia papuolė ir keletas svetimos kilmės dainų, papuolusių į šį dainyną dėl istorinių priežasčių, tačiau "mūsų pareiga yra dainuoti lietuviškas dainas".
Prie dainų yra nurodyti muzikos ir žodžių autoriai, kai kur dinamika ir atlikimo maniera. Dauguma leidinio dainų – liaudies bei harmonizuotos liaudies dainos. Dainos yra vieno, dviejų, trijų balsų, užrašytos vienoje eilutėje. Pirmo posmo žodžiai po natomis.
Leidinys pradedamas V. Kudirkos "Tautiška giesme", toliau – giesmė „Marija, Marija“, dainos „Leiskit į tėvynę“, „Lietuviai esame mes gimę“, „Lietuva brangi“, „Stoviu aš parimus“.
Atkreiptinas dėmesys, jog leidinyje yra ir Sovietinės Lietuvos kompozitorių, tokių kaip J. Švedo, J. Tallat-Kelpšos ir kitų dainos.
Knyga. Poezijos rinkinys „Keliai ir kryžkeliai“. Autorius Vincas Mykolaitis-Putinas. 1936 m. Leidėjas „Sakalas“, spaudė „Spindulys“. Viršelio dalininkas A. Šepetys. 302 p. Tiražas – 2 200 egz. ir 25 egz. sunumeruotų. Knygos numeris – 19. Numeris paskirtas poetui Liudui Girai. Ketvirtame puslapyje pasirašyta V. Mykolaičio-Putino: „[Nr.] 19 / Liudui Girai / V. Mykolaitis-Putinas“. 1941 m., pardavinėjant L. Giros bibliotekos knygas, knygą įsigijo poetas Eugenijus Matuzevičius. Ketvirtajame puslapyje E. Matuzevičiaus įrašas juodu rašalu: „Šią knygą nusipirkau 1941 m. rudenį, kai buvo išpardavinėjamos Liudo Giros bibliotekos knygos. Vilnius, 1941.IX.20 d.“. Įrašo pabaigoje ir trečiame puslapyje E. Matuzevičiaus parašai. Trečiajame puslapyje E. Matuzevičiaus parašo dešinėje – metai: „1941 m.“ Puslapio viršutinėje dalyje, po knygos pavadinimu, neidentifikuoto asmens parašas žaliu rašalu, kairiajame viršutiniame kampe – skaičius: „34“.
Vėliau knygą įsigijo Ignas ir Nijolė Misiūnai. Įsigijimo aplinkybės neaiškios. N. Misiūnienės spėjimu, knygą galimai galėjo nusipirkti I. Misiūnas. Ignas Misiūnas – inžinierius statybininkas. Gimė 1927 m. Pašvitinio valsčiuje. 1946 m. nuteistas už „antitarybinę veiklą“. Kalėjo Molotovo (Permės) srityje, įvairiuose lageriuose. Paleistas po Stalino mirties, kaip nuteistasis nepilnametis. Į Lietuvą grįžo 1954 m. Baigęs studijas Kauno politechnikos institute, dirbo Kauno žemės ūkio statybos projektavimo institute, dalyvavo visuomeninėje politinių kalinių veikloje, buvo „Į Laisvę“ fondo lietuviškai kultūrai ugdyti Lietuvos filialo aktyvus narys, valdybos pirmininkas. Mirė 2009.
Nijolė Valiušaitytė-Misiūnienė gimė 1933 m. sausio 28 d. Telšiuose, Broniaus Valiušaičio ir Onos Virbickaitės-Valiušaitienės šeimoje. Habilituota medicinos mokslų daktarė, Kauno medicinos instituto profesorė, paskelbė daugiau nei 160 mokslinių darbų, buvo išrinkta į Sąjūdžio I seimą, aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos gydytojų sąjungą, buvo LGS valdybos narė, Kauno skyriaus pirmininkė, apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, suteiktas Lietuvos nusipelniusios gydytojos garbės vardas. Su šeima į Kauną atsikraustė 1949 m.
V. Mykolaičio-Putino eilėraščiai. Autoriaus įvadinis straipsnis, kuriame pristato savo kūrybą. Antrasis knygos leidimas. 1953 m. Čikaga.
Ši knyga priklausė mokslininkei, piešėjai, tapytojai, akvarelininkei Danutei Emilijai Šurkutei-Nitecki (1927-2016). Gimė 1927 m. Šiauliuose. 1944 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Nuo 1944 m. gyveno emigracijoje. Baigė dailininko Vytauto Jonyno įkurtą dailės ir amatų mokyklą Freiburge.
Knyga „Valdovas“ 5 veiksmų 6 paveikslų drama, 131 psl. Leidinyje yra 2 buvusio savininko Valiaus Meižio iš Mažeikių antspaudai.
 |  |  |  |