LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Pavaizduotas medinis namas, kurio priekyje elektros stulpas.

Signuotas apatinėje dalyje dešinėje.

Viršutinėje dalyje užrašas.

Eilėraščių rinkinys. Išspausdinti eilėraščiai „Dubysos saulėtekiai“, „Rėkyvos ežero bangose“ ir kt. 

64 p. 

Kompozicijoje vaizduojamas vyras su skrybėle sėdintis ant taburetės. Fone – chaotiški štrichai.

Signuotas autoriaus inicialais pieštuku apatinėje dalyje dešinėje pusėje.

Kompozicijoje vaizduojamas medinis, kelių aukštų pastatas su keliais priestatais. Užrašas viršutinėje dalyje: „ Jurbarko sinagoga. / Šaulys Vladas / 1931.VII.9 / 1931“. Užrašas apatinėje dalyje: „169 m. senumo“. 

Signuotas autoriaus pavarde.

Kompozicijoje vaizduojamas medinis pastatas su kolonomis. Kompoziciją papildo mūrinės ir medinės tvorų fragmentai, suoliukas, medžiai. Užrašas apatinėje dalyje: „ Vasaros kavinė Šiauliuose / Šaulys / 1931.“.

Signuotas autoriaus pavarde.

Humoristinis laikraštis, kuriame aptariamos Šiaulių miesto ir apskrities aktualijos. Rašoma apie Nurokų banko bankrotą, yra skyrelis „Šiauliai priežodžiuose“, eilėraščiai, reklama ir kt.  

Nr. 5. 

4 p. 

Pavaizduota stačiakampė patalpa, jos centre – pakyla, kurios centre – kolona, dekoruota vėliavomis.Viršuje juosta su užrašu: „Vienyvė-galybė“. Šonuose SSR respublikų herbai. Piešinys atliktas spalvotais pieštukais. Signatūra apatinėje dalyje dešinėje kampe.

Kompozicijoje vaizduojami Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios vartai ir dalis mūrinės tvoros. Fone – apibendrintos medžių lajos. Piešinys paklijuotas ant lapo, kurio dešinėje pusėje yra užrašas: „ VL. Šaulys / 1931“, o kairėje pusėje vertikalus užrašas: „ŠIAULIŲ ŠV. PETRO IR POVILO BAŽNYČIOS VARTAI“. 

Signuotas autoriaus inicialais pieštuku apatinėje dalyje dešinėje pusėje.

Nespalvotas, horizontalaus formato, siaurajuostis negatyvas. Dviejų kadrų perforuotos negatyvų juostos pirmasis kadras. Nufotografuotas Bažnyčios kalnas, esantis Kurmaičių pilkapyno ir kapinyno teritorijoje, Kurmaičių (Tintelių) k., Kurmaičių apyl., Kretingos r. Bendras vaizdas iš pietų – pietryčių pusės.
Pirmame plane matosi Akmenos upės dešiniojo kranto terasoje plytinti dirva. Išilgai terasos praeina lauko keliukas, už kurio kairėje pusėje tvarkingai į krūvą sukrauti vidutinio dydžio ir stambūs akmenys, o dešinėje pusėje ant žemės guli dviratis. Antrame plane už akmenų krūvos ir keliuko stūkso į terasą įsiterpiantis spygliuočių mišku apaugęs aukštumos kyšulys, vadinamas Bažnyčios kalnu.
Manoma, kad šioje vietoje – aukštumos kyšulyje yra buvusi pagonių šventykla, į rytus nuo kurios plytėjo I tūkst. pr. Kr. pabaigos – V a. po Kr. pilkapynas ir kapinynas. Kurmaičių pilkapiai ir kapinynas – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (kodas AR-519).

Nespalvotas, horizontalaus formato, siaurajuostis negatyvas. Dviejų kadrų perforuotos negatyvų juostos antrasis kadras. Nufotografuotas Kurmaičių pilkapyno ir kapinyno teritorijos rytinės dalies vaizdas nuo Bažnyčios kalnu vadinamos aukštumos,  Kurmaičių (Tintelių) k., Kurmaičių apyl., Kretingos r. Bendras vaizdas iš pietvakarių pusės.
Pirmame plane kyšo Bažnyčios kalnu vadinamos aukštumos pietrytinis šlaitas, kurio viršutinė dalis apaugusi spygliuočiais medžiais. Antrame plane tarp bažnyčios kalno ir Akmenos upės plyti dirvonuojanti ir ariama terasa, kurioje I tūkst. pr. Kr. pabaigoje veikė pilkapynas, o I–V a. po Kr. – kapinynas. Kurmaičių pilkapiai ir kapinynas – respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (kodas AR-519).

Kretingos rajono Kalniškių apylinkės (dabar – Kartenos sen.) Kalniškių kaimo šiaurės vakarinis pakraštys, 310 m į šiaurės rytus nuo kelio Kartena–Kalniškiai. Geografinės koordinatės: 347586, 6198163 (LKS), 55.893611, 21.563117 (WGS), 55° 53' 37", 21° 33' 47.22" (WGS). Kalvos (piliakalnio), vadinamos Pilale, liekanos.

Kalva apaugusi mišku, stūkso Alanto upės kairiojo kranto slėnyje. Didesniąją jos dalį per potvynius nuplovė ir nunešė upė. Išliko tik pietinis 45 m ilgio, 18 m pločio ir 5–7 m aukščio kraštas, kurio viršūnėje tebesimato didelė lobių ieškotojų iškasta duobė ir 1944 m. vokiečių kareivių iškasti apkasai. Kalvą 1966 m. žvalgę Lietuvos istorijos instituto archeologai kultūrinio sluoksnio joje nepastebėjo, tačiau pripažino, kad tai yra upės nuplauto „piliakalnio liekanos“.

Pasakojama, kad Pilalę supylė švedai, įsirengę įtvirtintą stovyklą. Traukdamiesi nuo lietuvių, joje, esą, užkasė „didelius turtus“. Ne sykį patiklūs Kalniškių bernai ir ūkininkai naktimis paslapčia ėjo tų turtų ieškoti, tačiau nieko neradę. Valstybės archeologijos medžiagoje nurodoma, kad XX a. pradžioje Kalniškių kaimo bernui Slušniui lobių paieškos pasibaigė tragiškai: prie duobės jį kastuvu užmušė draugas Buivydas, su kuriuo buvo susikivirčijęs dėl merginos. Buivydas užmuštojo kūną paslėpė, tačiau policija po metų nužudytąjį surado, o žmogžudį teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Seniau Pilalėje vaidendavosi, todėl gyventojai bijodavo naktimis eiti pro šalį.

1972–1984 m. Kalniškių pilalė buvo saugoma kaip vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV-504).