LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Urbanistinis peizažas. Lakšte vaizduojami Rietavo dvaro rūmai iš pietvakarių pusės. Pirmame plane – krūmų, medžių grupės tarp dviejų kelių. Antrame plane – Rietavo dvaro rūmai su parku, jojančiais raiteliais, vaikščiojančiais žmonėmis, skulptūra.

Užrašas apatinėje dalyje.

Istorinių vaizdų albumas. Albumą sudaro 80 iliustracijų. Išlikusios yra 48. Jose vaizdai iš šių provincijų: Grodno, Vilniaus, Minsko, Kauno, Voluinės, Podolės bei Kijevo. Vaizduojamos istorinės vietos, seni griuvėsiai, pilys ir gražios rezidencijos, sodybos bei kraštovaizdžiai. 

Dailininkas Napoleonas Orda (Napoleon Mateusz Tadeusz Orda, 1807–1883) gimė Varacevičiuose (dab. Baltarusija)
kilmingoje šeimoje. 1823 m. N. Orda įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Jis universiteto
nebaigė, nes buvo pašalintas už dalyvavimą slaptoje organizacijoje. Prasidėjus 1831 m. sukilimui, N. Orda įsitraukė
į kovotojų gretas, dalyvavo mūšiuose. Tačiau numalšinus sukilimą buvo priverstas pasitraukti ir 1833 m. įsikūrė
Prancūzijoje. N. Orda aktyviai dalyvavo išeivių veikloje, bendravo su Adomu Mickevičiumi (Adam Mickiewicz, 1798–
1855), Frideriku Šopenu (Fryderyk Chopin, 1810–1849), kurį laiką dirbo muzikos mokytoju, Italų operos Paryžiuje
direktoriumi, kūrė polonezus. 1839 m. N. Orda tapo Paryžiaus istorikų ir literatų draugijos nariu. Pradėjo lankyti
prancūzų peizažisto Pjero Žirardo (Pierre Girardo, 1806–1872) dailės studiją. Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė
1840–1842 m., keliaudamas po Prancūziją, vėliau leidosi į tolimesnes šalis: Portugaliją, Ispaniją, Angliją, Škotiją,
Olandiją ir Belgiją. 1856 m., paskelbus politinę amnestiją, N. Orda sugrįžo į Varacevičius, tačiau dvaro susigrąžinti
nepavyko. Per 1863 m. sukilimą N. Orda buvo suimtas. Vėliau jam atimta teisė gyventi gimtajame dvare.
Tiksliai nėra žinoma, kada N. Ordai kilo mintis įamžinti gimtojo krašto vaizdus. XIX a. septintajame ir aštuntajame
dešimtmetyje jis keliavo ir piešė Gardino, Voluinės, Podolės, Minsko bei Kijevo gubernijų architektūros peizažus.
1875–1877 m. N. Orda lankėsi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Ne vėliau kaip 1875 m. gegužės 10 d. atvyko į Vilnių ir
čia piešė miesto vaizdus. Keliaudamas po lietuviškas žemes, N. Orda nupiešė 104 piešinius, o iš viso buvo sukaupęs apie
1 000 darbų. Norėdamas išleisti architektūros piešinių albumus, dailininkas 1873 m. kreipėsi į Varšuvos litografijos
spaustuvės savininką Maksimilianą Fajansą (Maksymilian Fajans, 1827–1890). 1873–1883 m. buvo išleistos aštuonios
Lenkijos istorinių vietovių albumo (Album widoków historycznych Polski) dalys, jose atspausdinta 260 vaizdų.
Litografijas albumui darė Aloyzas Miserovičius (Alojzy Misierowicz, 1825–1905). N. Orda mirė 1883 m. Varšuvoje.
Valdovų rūmų muziejuje saugomas grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir Vilniaus
katedrą, sukurtas pagal architekto Pjetro de Rosio (Pietro de Rossi, apie 1760–1831) 1793 m. piešinį. Krokuvos
nacionaliniame muziejuje saugoma didžioji N. Ordos kūrinių dalis, bet piešinio, vaizduojančio Lietuvos didžiųjų
kunigaikščių rūmus, likimas nežinomas. Kuriant litografiją, per klaidą piešinys buvo veidrodiškai apverstas ir
pavaizduotas atvirkščiai. Grafikos darbe vaizduojamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų fasadas su perėjimu
į Vilniaus katedrą, dominuoja Šv. Kazimiero koplyčios vaizdas.

2017 m. padovanojo prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Lenkija)

Urbanistinis peizažas. Daugiaplanė panoraminė kompozicija. Litografijoje vaizduojami Dubingiai (Lietuva). Pirmame plane  –upė, krantas, antrame plane – žmonių figūros ant tilto, trečiame – pastatai miškingoje ir kalvotoje vietovėje.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit. w Lit. M. Fajansa w Warszawie / DUBINKI / (Gub. Wileńska) / Zamek warowny X.X. Radziwiłłów oblany jeźiorem, o 7 mil od wilna.–Tu się urodziła i / mieszkała Barbara Radziwiłłówna przed swem małźeństwem. Własność Hr. Benedykta / Tyszkiewicza.“. Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Urbanistinis peizažas. Daugiaplanė kompozicija. Litografijoje vaizduojama Devetnų sodyba (dab. Baltarusija). Pirmame plane – žmonių figūros, vandens telkinys, valtelė, rąstai, pieva, antrame – pagrindinis ir pagalbiniai sodybos pastatai, trečiame – medžiai.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit. w Lit. M. Fajansa w Warszawie / DZIEWIĘTNIA / (G.Wileńska) / Mieisce urodzenia znakomitego powieściopisarza Ignacego Chodźki / urodzonego г. 1795. umarl г. 1861. 1. Sierpnia.“. Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Urbanistinis peizažas. Daugiaplanė panoraminė kompozicija. Litografijoje vaizduojamos Berestečkos apylinkės ir Šv. Trejybės soboro griuvėsiai (dab. Ukraina). Pirmame plane – žmonių figūros, kelias, medžiai, soboro griuvėsiai, antrame plane –gyvenvietės fragmentas, trečiame – apylinkės panorama, koplytėlė.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit. w Lit. M. Fajansa w Warszawie / BERESTECZKO, nad rzeką Styrem / (G. Wołynska) / Plac bitwy Króla Jana Kazimierza z Bohdanem Chmielnickim 28 Czerwca 1651 r. w której / poległo 30.000 Tatarów i Kozaków. Zabrał im król 40. dział. Pomnik grobowy Alexandra księ / cia Prónskiego kazstelana Trockiego, aryanina podług zwyczaju tej sekty pochowanego na / szczerem polu W oddaleniu, pomnik 5000 dziewic zamęczonych przez Tatarów.“. Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Urbanistinis peizažas. Daugiaplanė kompozicija. Litografijoje vaizduojama „Bialynicze“ Dievo Motinos Škaplierinės ir karmelitų vienuolyno katedra (dab. Baltarusija). Pirmame plane – žmonių figūros, kelias, medinio pastato kampas, antrame plane, dešinėje –  bažnyčia, trečiame – katedra, kiti pastatai.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit. w Lit. M. Fajansa w Warszawie / BIAŁYNICZE / (G. Mohilewska) / Miasteczko nad Drucią. Dawniej własność XX.  Sapiehów. Kościół / niegdyś Karmelitów słynny cudownym obrazem N.M. Panny fundował / tu Lew X. Sapiega kanclerz W.Litewski w 1623 r. Pózniej własność / XX Ogińskich.“. Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Urbanistinis peizažas. Centrinė kompozicija. Kompozicijoje – žmonės einantys keliu, pieva, krūmokšniai, centre – romantizmo stiliaus dvaras Belvederyje.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit w lit M Fajansa w Warszawie / BELVEDER nad Niemnem / (G. Kowieńska) / Własność familji Burba Pałac wzniesiony przez Marszałka Kleta Burbę.“ Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Panoraminis urbanistinis peizažas. Daugiaplanė kompozicija. Pirmame plane – upė, valtis su žmonėmis, antrame – krūmokšniais ir medžiais apaugęs upės krantas, trečiame – Biržų pilis-tvirtovė, bažnyčia.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit. w Lit. M. Fajansa w Warszawie / BIRŹE (NAD JEZIOREM.) / (G. Kowieńska.) / Twierdza obronna z dawnych wieków. Od połowy XV^go wieku dziedzictwo Radzi / wiłłów. Zamek w ruinach. Zbudował go Xza Krzysztof Radziwiłł w 1603 г. Kilkakro / tnie zdobywany przez Szwedów, zburzony został ostatecznie w wojnach Karola XII^go. / Dziś własność Hr. Tyszkiewiczów.“ Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Urbanistinis peizažas. Centrinė kompozicija. Litografijoje vaizduojami Baro rūmai prie Rivos upės ir bažnyčia (dab. Ukraina).  Kompozicijoje – upė, žmonių figūros, apgriuvusi mūrinė siena, bažnyčia, dešinėje pusėje – rūmai, kiti pastatai.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit. w Lit. M. Fajansa w Warszawie / BAR nad Rowiem / (Gub. Podolska) / Mury oboronneģo zamku wystawionego przez krolowę Bonę w г. 1537 ģdzie poz / niej zawiązała się konfederacya 1768^go roku. Cerkrew z byłemiszkołami“. Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Urbanistinis panoraminis peizažas. Litografijoje vaizduojamas Jašiūnų dvaras, XV a. – XVIII a. priklausęs Radviloms. Kompozicijoje – žmonių figūros, tvora, medžiai, dvaro pastatas.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit. w Lit. M. Fajansa w Warszawia / JASZUNY / (Gub. Kowieńska) / Majetność naleźała do Michała Balinskiego literata podanie movi ze w r. 1440 tu się odbyło / Sprzysię źenie na Zygmunta Kiejstutowicza. Jan Sńiadecki astronom Urodzony 1756 umarł / w jaszunach d. 21 Listopada 1830.“. Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Estampas nesignuotas.

Urbanistinis peizažas. Daugiaplanė panoraminė kompozicija. Litografijoje vaizduojamas Ivanovo dvaras Gardino gubernijoje (dab. Baltarusija). Pirmame plane – žmonių figūros, kelias, antrame plane – tvora aptverta koplyčia, trečiame –katalikiška bažnyčia, varpinė, sodybų fragmentai, medžiai.

Užrašas lakšto apatinėje dalyje: „Rys z natury Napoleon Orda. Lit. w Lit. M. Fajansa w Warszawie / JANÓW / (Gub Grodzieńska) / Miasteczko gdie Swięty Andrzej Bobola umarł 17 Maja 1657 roku“. Analogiškas užrašas dešinėje pusėje prancūzų kalba.

Estampas nesignuotas.