LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Rašytojo Jono Biliūno knyga, kurioje autoriaus apsakymai, kūdikystės sapnai, eilės bei nebaigti paveikslėliai. Iš serijos „Lietuvos klasikai“. Knyga priklausė poetei Salomėjai Nėriai. 

Viršelis kietesnio popieriaus, rudos spalvos. 311 psl.

318 p. 

Propagandinis leidinys minkštais viršeliais, tekstas atspausdintas lietuvių kalba, 36 puslapiai. Tiražas 6000 egzempliorių.

Rašytojos Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) raštų šešiatomio pirmasis tomas, kuriame skelbiami apsakymai. Knyga iki 1997 m. birželio eksponuota Povilo Višinskio memorialiniame muziejuje Ušnėnuose (Kelmės raj.).

Rašytojos Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) raštų šešiatomio antrasis tomas, kuriame skelbiami apsakymai. Knyga iki 1997 m. birželio eksponuota Povilo Višinskio memorialiniame muziejuje Ušnėnuose (Kelmės raj.).

Rašytojos Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) raštų šešiatomio trečiasis tomas, kuriame skelbiami apsakymai. Knyga iki 1997 m. birželio eksponuota Povilo Višinskio memorialiniame muziejuje Ušnėnuose (Kelmės raj.).

Knygoje „Vilniaus srities vietovardžiai“ pateikiama dauguma okupuotos Pietryčių Lietuvos vietovardžių. 1940–1945 m. juos rinko ir tvarkė (atlietuvino) pirmasis mokslinis lituanistikos tyrimų centras – Lituanistikos institutas.

Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus darbuotojai važinėjo po Vilniaus kraštą, iš vietinių žmonių surinko daug duomenų, vėliau juos patikrino ir nustatė lietuviškas vietovardžių formas. Šiam darbui vadovavo Antanas Salys, medžiagą kaupė Kazimieras Alminas, Andrius Ašmantas, Juozas Balčikonis, Petras Jonikas, Jonas Mikeliūnas ir kt. Surinktų duomenų pagrindu parengtas žodynas „Vilniaus srities vietovardžiai“, kurį redagavo Lietuvių kalbos skyrius. Jis baigtas rengti 1940 m. birželio mėn., tačiau taip ir liko neišspausdintas. Ši knyga yra žodyno mašinraštis.
Knygos pradžioje pateikta Lituanistikos instituto Žemės vardyno informacija apie šios knygos rengimą, medžiagos rinkimo eigą, vietovardžių pateikimo tvarką ir kt.
Knygoje sulenkinti vietovardžiai atlietuvinti arba naujai pavadinti, o šalia pateikti variantai lenkų kalba. Vietovardžiai nurodyti pagal Alytaus, Švenčionėlių, Trakų, Vilniaus, Zarasų apskritis ir joms priklausančius valsčius. Taip pat tvarkyti ir Vilniaus miesto dalių, aikščių, gatvių, sodų bei turgaviečių pavadinimai. Knygoje gausu ranka rašytų pastabų.

1940–1945 m. Pietryčių Lietuvos vietovardžius rinko ir tvarkė (atlietuvino) Lituanistikos institutas. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius subūrė lituanistus, kurie Švietimo ministerijos pavedimu važinėjo po Vilniaus kraštą ir iš žmonių surinko, patikrino bei nustatė lietuviškas vietovardžių formas. Sukaupti duomenys surašyti vietovardžių bylose.

Švenčionių valsčiaus vietovardžių byloje susegti ranka rašyti bei rašomąja mašinėle spausdinti lapai. Vietovardžiai pateikti dviem formomis – sulenkinti ir atitikmenys lietuvių kalba.