LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Titulinis lapas: nurodyti leidėjai, autorius, knygos pavadinimas, leidimo numeris, leidimo vieta, metai, spaustuvė.

Turinio anotacija: „Pavasario balsuose“ atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo. Maironis įtaigiais poezijos vaizdais ir jautriomis emocinėmis priemonėmis išreiškė tautinio atgimimo laikotarpio svarbiąsias idėjas, žadino kovos entuziazmą ir prisikėlimo viltį, lietuvių poezijos lygį iškėlė į aukšto tobulumo laipsnį. Maironio kūryba - takoskyra tarp senosios ir naujosios lietuvių poezijos, ji yra plačiai studijuojama, vertinama, interpretuojama. Maironio kūriniai daug kartų perspausdinami ne tik atskiromis knygomis, bet ir įvairaus pobūdžio leidiniuose.

Iliustracijos: pirmajame viršelyje, p. 5, 6, 7, 8, 10, 11, 15, 18, 19, 21, 22, 25, 27, 29, 31, 40, 48, 50, 51, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 66, 83, 87,  89, 90, 92, 99, 116. P. 16, 26 yra moterų portretai. P. 39 yra fotografijos faksimilė (gamtos ir miesto panorama), p. 57 fotografijos faksimilė (Kauno panorama), p. 70 yra trijų merginų, vilkinčių tautiniais rūbais, fotografija, p. 75 yra miško vaizdas ir jame vaikščiojančių žmonių figūros (fotografijos faksimilė), p. 84 yra jaunos merginos fotografijos faksimilė; p. 94 yra jaunos moters fotografijos faksimilė; p. 107 fotografijos faksimilė – [Maironis] stovi prie savo namų, Kaune.

Knygos sandara: p. 3-4 „Pirmoji meilė“; p. 2 „Poėta“; p. 5. „Poezija“; p. 6. „Praeliudium“; p. 7 „Vilija“; p. 9 „Vilnius (prieš aušrą)“; p. 10 „Vilnius“; p. 11-12 „Trakų pilis“; p. 13 „Lietuva brangi“; p. 14 „Geresnių laikų viltis“; p. 15 „Nedaugel mūsų“; p. 16 „Lietuvos dainos“; p. 17 „Sunku gyventi“; p. 18 „Miškas ir lietuvis“; p. 19 „Pavasaris“; p. 20 „Duetas“; p. 21 „Vasaros naktys“; p. 22-23 „Jaunimo giesmė“; p. 24 „Lietuvių himnas“; p. 24 „Mano gimtinė“; p. 25 „Poėtos noras“; p. 26 „Jauno dienos“; p. 26 „Senovės daina“; p. 27 „Milžinų kapai“; p. 28-29 „Jūratė ir Kastytis“; p. 30-31 „Šatrijos kalnas“; p. 31-32 „Medvėgalio kalnas“; p. 33-35 „Čičinskas“; p. 36 „Senovės daina“; p. 37 „Senuko daina“; p. 38 „Tautiška daina“; p. 39 eil. be pavadinimo („Mažai linksmybės čia ant žemės“); p. 39 „Ant Drukšės ežero“; p. 40 „D.S.“; p. 41 „Malda“; p. 41 „A.P.“; p. 42 eil. Be pavadinimo („Ačiu ta, Viešpatie, vogei mylėdamas“); p. 42 „G.P.“; p. 43 „Ant saulės laidos“; p. 44 „Įsitikėjimas į savo galę“; p. 45-47 „Roma“; p. 48 „Burtai; p. 49 „Našlaitė“; p. 49 „Džiova sergančiai“; p. 50 eil. be pavadinimo „Atsiklupęs prieš altorių“; p. 50 „Žiemos rytas“; p. 51 „Marijos giesmė“; p. 52 „Giesmė“; p. 53 eil. be pavadinimo „Išnyksiu kaip dūmas išblaškomas vėjo“; p. 54 „Liūdna“; p. 54 „Ant Birūtos kalno“; p. 55 „Vasaros naktis“; p. 55 „Snieguotos Alpių viršūnės“; p. 56 „Ant kalno Rigi-Kulm“; p. 57 „Ant Neapolio užtakos“; p. 59 „J.S.“; p. 60 „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“; p. 61 „Sudieu“; p. 62 „Minija“; p. 63 „J. St.“; p. 64 „A. P.“; p. 65 „Širdis ir protas“; p. 65 „Mano b. Draugui“; p. 66 „Paskutinis akordas“; p. 65 eil. Be pavadinimo („Jei žemė kada man širdį viliojo“); p. 68 eil. Be pavadinimo „Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris“); p. 69 eil. be pavadinimo („Ant plačiosios gatvės veršis baubia graudingai“); p. 70-[73] „Daina“; p. „Mūsų vargai“; p. 74 „Nevėžis per Karę“; p. 75 „Daina“; p. 76 eil.be pavaidinimo („Kas tas paslaptis suprastu“); p. 77 „Beturčiams“; p. 78 eil.be pavadinimo „Nuobodžios, sunkios slenka dienos“; p. 79-86 Sonetai: p. 81 „Dievo meilė“; p. 82 „Dvi žvaigždi“; p. 83 „saulės Tekėjimas“; p. 84 „Rūtų vainikas“; p. 85 „Praeitis“; p. 85 „Neapriboti troškimai“; p. 86 „Sonnet a Victor Hugo“; p.  87 „Miške suolelis“; p. 88 „Akįs“; p. 89 „Nenusiminsiu“; p. 90 „Atminimo žiedas“; p. 901 „Smuikui griežiant Mazūrą“; p. 91 „Mergaitė“; p. 91 eil.be pavadinimo „Ne, nenoriu sapnų“; p. 93 „Lietuvis ir giria“; p. 94 eil.be pavadinimo („Sapnų be kančios ir ramumo saldaus“; p. 95 „Skausmo balsas“; p. 96 eil. be pavadinimo („Kad šmeižė iš apmaudo priešų minia“); p. 97 „Mano draugams“; p. 98 eil.be pavadinimo („Spjauk, jei gali į tą visą, kas žiba“); p. 99-100 „Vinitas“; p. 100-102 „Tautos pabėgėliams“; p. 103 „Lietuva – didvyrių žemė“; p. 104 „Litvomanams“; p. 105 „Mūzos pavojuje“; p. 106 „Apsaugok Viešpatie“; p. 107 „Poetui mirus“; p. 108-109 „Putino daina“; p. 109-110 „Gyvenimas eina ratu“; p. 111 „Lietuva par karę“; p. 111 „Didžioji subata“; p. 112 „Suvargusiems“; p. 113-114 „Senatvė“; p. 114 eil.be pavadinimo („Kovoj del šviesesnės vaikams ateities“); p. 115 „Senatvė“; p. 116 „Varpai“; p. 117-119 turinys.

„Maironis visą gyvenimą rašė vieną poezijos knygą – Pavasario balsai. Jam gyvam esant išėjo 4 laidos – 1885, 1905, 1913, 1920 metais. Tačiau tikėtina, kad pats poetas, leisdamas antrąją knygos laidą, suklydo ir pavadino ją trečia. Pasak J. Brazaičio: „Kada ir kur pasirodė antras Pavasario balsų leidimas, neteko susekti. Prof. V. Biržiška mano, kad jo iš viso nebūta. Trečiąkart išleistas Lietuvių laikraščio lėšomis Peterburge 1905 m. su parašu Maironis (J. M-lis). Jame jau 13 naujų eilėraščių. Ketvirtas leidimas Kaune 1913 m., iš viso 74 eilėraščiai. Naujų duota 20. Penktas leidimas Tilžėje 1920 m. 110 eil., naujų 32. Šeštas leidimas pavadintas Maironio raštai I Lyrika, Kaune 1930 m., viso 131 eilėraštis. Naujų – 24.“( http://www.tekstai.lt Virginija Paplauskienė. „Visą žmoniją meile apglėbsiu, Lietuvą visgi karščiau“ (Maironis, „Pavasario balsai“, 2008. Žiūrėta 2013-10-10).

„<...>kritikas Adomas Jakštas-Dambrauskas pasigėrėjo dailiu viršeliu, naujais eilėraščiais, bet radęs Maironio bičiulių veidelius pasipiktino. Į šią knygą leidėjai, aišku, su Maironio žinia, įdėjo Apolonijos Petkaitės, Jadvygos Stanelytės ir vienos nepažįstamosios fotografijas. Rasime čia ir kitokių fotografijų (dėl kurių niekas nesipiktino): mažos mergytės, Maironio namo, gamtos vaizdų. Poetas žavėjosi fotografijos menu ir saugojo bičiulių portretus albumuose. Šiame leidime tilpo 110 eilėraščių, 32 nauji: Lietuva brangi, Duetas, Vasaros naktys, baladė Jūratė ir Kastytis ir kiti. Šiame leidime Maironis surašė ir dedikacijas. Eilėraščius dedikavo draugo žmonai Jadvygai Dausinaitei-Smilgienei, bičiulėms Apolonijai Petkaitei ir Jadvygai Stanelytei bei Liudvikui Besekerskiui.“ (//www.maironiomuziejus.lt 1920 metų Maironio „Pavasario balsų“ leidimas. Žiūrėta 2013-10-10).

Maironis. MŪSŲ VARGAI. Poema penkiose dalyse. Kaunas. Išleido A. Petronio knygynas. Jagomasto spaustuvė "Lituania" Tilžėje. Su autoriaus dedikacija 1921 m. Spaudinys plonais originaliais viršeliais. Kaina 10 auksinų. 151 psl.

Dvasininko, poeto Maironio (Jonas Mačiulis,1862–1932) poema. Minkštais viršeliais, su įrašu. Tai rašytojos Aurelijos Balašaitienės asmeninės bibliotekos knyga.

Rašytoja, žurnalistė, pedagogė Aurelija Marija Žizniauskaitė-Balašaitienė-Žitkuvienė (1923–2008) su pagyrimu 1940 m. baigė Šiaulių valstybinę mergaičių gimnaziją. Mokėsi Šiaulių prekybos institute, Vytauto Didžiojo universitete. Pasitraukusi iš Lietuvos, 1944–1949 gyveno Vokietijoje Memmingeno DP stovykloje, dirbo anglų kalbos dėstytoja, vertėja. Nuo 1949 m. gyveno Klivlande (JAV). Dirbo banke, 1959 m. baigė Western Reserve universiteto Bankų institutą (JAV). 1953–1979 m. dėstė lietuvių literatūrą lituanistinėse mokyklose. Parašė 9 romanus, novelių ir eilėraščių. 1996 m. Šiaulių „Aušros“ muziejui ji perdavė dalį savo asmeninės bibliotekos – 40 knygų ir 3 periodinius leidinius, spausdintus 1908–1982 m.

Poeto Maironio (1862–1932) eilėraščių rinkinio „Pavasario balsai“ 10-asis leidimas. Minkštais viršeliais. Tai rašytojos Aurelijos Balašaitienės asmeninės bibliotekos knyga.

Rašytoja, žurnalistė, pedagogė Aurelija Marija Žizniauskaitė-Balašaitienė-Žitkuvienė (1923–2008) su pagyrimu 1940 m. baigė Šiaulių valstybinę mergaičių gimnaziją. Mokėsi Šiaulių prekybos institute, Vytauto Didžiojo universitete. Pasitraukusi iš Lietuvos, 1944–1949 gyveno Vokietijoje Memmingeno DP stovykloje, dirbo anglų kalbos dėstytoja, vertėja. Nuo 1949 m. gyveno Klivlande (JAV). Dirbo banke, 1959 m. baigė Western Reserve universiteto Bankų institutą (JAV). 1953–1979 m. dėstė lietuvių literatūrą lituanistinėse mokyklose. Parašė 9 romanus, novelių ir eilėraščių. 1996 m. Šiaulių „Aušros“ muziejui ji perdavė dalį savo asmeninės bibliotekos – 40 knygų ir 3 periodinius leidinius, spausdintus 1908–1982 m.

Tai pirmasis poemos „Jaunoji LIetuva“ leidimas. Kūrinyje pasakojama apie carizmo priespaudoje gyvenančią Lietuvą ir lietuvių šviesuolių pastangas žadinti tautiškumą. Poemoje aukštinama Lietuvos praetis. 

Knyga priklausė Hiksų šeimai. 

146 p. 

Jono Karvelio išleistas trijų plokštelių albumas "Lietuviškos dainos", kurias įdainavo Prudencija Bičkienė, fortepijonu akompanavo Vladas Jakubėnas. Albumo viršelyje nurodytas albumo pavadinimas, solistė, leidėjas. Viršelio dailininkas Vladas Vijeikis. Albumo viduje - leidėjo Jono Karvelio tekstas apie lietuviškas dainas ir jų įrašus.

Plokštelėje E4-CB-2929 A pusėje V. Jakubėno daina "Išsvajotą karalaitį" (teksto autorius Faustas Kirša), B pusėje - Miko Petrausko baladė "Jaunoji Lietuva" (tekstas Maironio). Pokštelėje E4-CB-2925 A pusėje Juozo Tallat-Kelpšos "Daina apie sesytę" (autorius ir pavadinimas nurodytas užklijuotame lapelyje), B pusėje - Aleksandro Kačanausko daina "Pradalgiuos". Plokštelėje E4-CB-2927 A pusėje W. A. Mozart lopšinė "Mik mažutėli", B pusėje - Alberto Storostos "Nelaisvėje".

Jono Karvelio leidybos bendrovė veikė Čikagoje, 1954 - 1955 m.

Leidinį sudaro pratarmė "Žodis dainininkui", dalys: Lietuva, Tėvyne mūsų; Supinsiu dainužę; Linelį raunu ne viena. Turinys sudarytas abėcėlės tvarka pagal pirmo posmo pradžią. Viso leidinyje 85 dainos. Pratarmėje nurodoma, kad "čia atrinktas pluoštas lietuviškų dainų, kurios galėtų būti dainuojančio šių laikų lietuvio repertuare. Kaip teigia sudarytojas, čia papuolė ir keletas svetimos kilmės dainų, papuolusių į šį dainyną dėl istorinių priežasčių, tačiau "mūsų pareiga yra dainuoti lietuviškas dainas".

Prie dainų yra nurodyti muzikos ir žodžių autoriai, kai kur dinamika ir atlikimo maniera. Dauguma leidinio dainų – liaudies bei harmonizuotos liaudies dainos. Dainos yra vieno, dviejų, trijų balsų, užrašytos vienoje eilutėje. Pirmo posmo žodžiai po natomis.

Leidinys pradedamas V. Kudirkos "Tautiška giesme", toliau – giesmė „Marija, Marija“, dainos „Leiskit į tėvynę“, „Lietuviai esame mes gimę“, „Lietuva brangi“, „Stoviu aš parimus“.

Atkreiptinas dėmesys, jog leidinyje yra ir Sovietinės Lietuvos kompozitorių, tokių kaip J. Švedo, J. Tallat-Kelpšos ir kitų dainos.

Karo muziejaus orkestro įgrotas Karo muziejaus vėliavos nuleidimas. "Columbia" plokštelė, įrašyta Didžiojoje Britanijoje, DM 2024 (WJL 73) (WJL 74). Dirigentas Emerikas Gailevičius.

Nuleidimo ceremonijos eilgoje skamba trimito solo, karininko komandos, Vinco Kudirkos Tautiška giesmė, Česlovo Sasnausko giesmė "Marija, Marija" (žodžiai Maironio).

Pagal vėliavos pakėlimo - nuleidimo ceremonijos aprašymą, ceremonijos dar atliekamas Juozo Gudavičiaus "Invalidų maršas".

Informacija plokštelėje lietuvių (turinys) ir anglų (leidybinė) kalbomis. Plokštelės pirmoje ir antroje dalyse užklijuoti lipdukai su įrašu ranka, pirmoje - "Viduj Liet. Himn.", antroje - "Malda į Mariją THIS 53/4DG" (dalinai nuplėštas).

Plokštelė rudos spalvos plokštelėms skirtame voke.

Kūrinyje vaizduojamas Jonas Mačiulis-Maironis (1862–1932) – lietuvių romantizmo poetas, katalikų kunigas, prelatas. Portretas tapytas realizmo stilistika, pusiaufigūris, kompozicija centruota. Dominuoja šiltos spalvos, gelsvi atspalviai. Maironis vaizduojamas su juoda sutana, apvaliais akiniais, kaire ranka verčiantis knygą, jo žvilgsnis nusuktas į dešinę. Kuriamas dinamiškumo įspūdis. Apačioje, dešinėje yra autoriaus signatūra – „A. Šimkūnas 1922 m“.

Kūrinys buvo nutapytas Maironio užsakymu. Prelatas pozavo savo namuose – Rotušės a. 13 (dabar MLLM), mažajame salone, sėdintis ant raudono aksomo krėslo. Čia portretas, įrėmintas į paauksuotus rėmus, kurį laiką ir kabėjo, tačiau Maironio džiaugsmas ilgai netruko. Šimkūnas, nusprendęs antrą kartą pasipelnyti, pasiskolino paveikslą fotografavimui ir pardavė Karo muziejui. Apie suktą Šimkūno elgesį Maironis sužinojo tik po metų, gavęs kvietimą apsilankyti muziejaus ekspozicijoje. 1932 m. Maironio laidotuvių dienomis paveikslas juodomis drobėmis buvo pritvirtintas Karo muziejaus sodelyje prie „Laisvės“ paminklo postamento.