LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Fotografijos pirmame plane vienas šalia kito stovi Giedra Trancone su tėvu Vytautu Kazimieru Jonynu. Antrame plane Vlado Vildžiūno paminklas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“. Trečiame plane – žaliuojanti augmenija.

Giedra dėvi šviesų sijoną, perjuostą dirželiu, tamsią palaidinę, margintą didelėmis gėlėmis. Plaukai trumpai kirpti, užsidėjusi nuo saulės akinius. Prie juosmens prispausta rankinė.

V. K. Jonynas dėvi pilką, dryžuotą kostiumą, smulkaus rašto dryžuotus marškinius ir tamsų kaklaraištį, margintą šviesiomis mažomis gėlytėmis ir taškeliais. Plaukai ir barzda pražilusi. Rankoje laiko šviesią kepurę ir akinius.

Kitoje nuotraukos pusėje mėlyno rašalo antspaudas „Juozo BINDOKO nuotr.“.

Fotografijos pirmame plane vienas šalia kito stovi Giedra Trancone su tėvu Vytautu Kazimieru Jonynu. Antrame plane Vlado Vildžiūno paminklas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“. Aplink žaliuojanti augmenija. Apatiniame kairiajame kampe stovi moteris.

Giedra dėvi šviesų sijoną, perjuostą dirželiu, tamsią palaidinę, margintą didelėmis gėlėmis. Plaukai trumpai kirpti, užsidėjusi nuo saulės akinius, prie juosmens prispausta rankinė.

V. K. Jonynas dėvi pilką dryžuotą kostiumą, smulkaus rašto dryžuotus marškinius ir tamsų kaklaraištį, margintą šviesiomis mažomis gėlytėmis ir taškeliais. Plaukai ir barzda pražilusi. Rankoje laiko šviesią kepurę ir akinius.

Kitoje nuotraukos pusėje mėlyno rašalo antspaudas „Juozo BINDOKO nuotr.“.

Vytautas Kazimieras Jonynas stovi šalia Kazio Švažo bareljefo „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ (1975 m.) M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.

V. K. Jonyno galva pasukta į šoną. Menininkas dėvi pilką kostiumą, smulkaus rašto dryžuotus marškinius ir tamsų kaklaraištį. Plaukai ir barzda pražilusi. Virš jo M. K. Čiurlionio skulptūrinė galva. Tolumoje Čiurlionių sodas.

Kitoje fotografijos pusėje mėlyno rašalo antspaudas „Juozo BINDOKO nuotr.“.

Plakatas. M. K. Čiurlionis (rusų k.). Paroda skirta dailininko M. K. Čiurlionio 100-čiui paminėti, atidaryta Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje. Dailininkas Vytautas Kaušinis. 1975. Vilnius: TSRS Kultūros ministerija, Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kauno valstybinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Valstybinė Tretjakovo galerija, „Vaizdo“ spaustuvė. Tiražas 2000 egz.

3 plakatai.

Šis fortepijonas priklausė Juozui Tallat-Kelpšai (1889-1949) – lietuvių kompozitoriui, dirigentui. Anot Stasės Tallat-Kelpšienės, fortepijoną „Diederichs Freres“ J. Tallat-Kelpša su tėvu pirko 1907 m. Sankt Peterburge už pinigus, kuriuos kompozitorius buvo užsidirbęs už muzikines pamokas ir grojimą begarsiuose kino filmuose. Su Juozu Tallat-Kelpša artimai bendravęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis 1908-1911 m. kūrė ir skambino savo kūrinius šiuo instrumentu.

Reikšmingas lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio studijų ir kūrybos etapas prabėgo Varšuvoje. Ten 1904-ųjų rudenį jis įkūrė Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorą, kuris 1905–1906 metais rinkdavosi repetuoti lietuvio siuvėjo Prano Stankevičiaus namuose. Jų šeimininkui priklausė žymaus lenkų instrumentų meistro Felikso Julijano Novickio dirbtuvėse pagamintas pianinas. Juo skambindavo chorui vadovavęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Į Lietuvą instrumentą atvežė kompozitoriaus mokinė, siuvėjo duktė Gražina Stankevičiūtė-Michnevičienė.

Koncerto, skirto paminėti M.K. Čiurlionio 10-osioms mirties metinėms, programa. Dviejų dalių koncertas įvyko Kaune, Miesto teatre. Organizavo Lietuvių meno Kūrėjų Draugijos Valdyba. 2-jų dalių programoje - V. Bičiūno įvadins žodis „Čiurlionis, - mistikas“, M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui, simf. poema „Miškas“. Atl.: Elzė Herbek-Hansen, dirigentas Aleksandras Zaidmanas. Spaustuvė: Bako ir Mankienės spaustuvė Kaune.

Pirmojo lietuviško vaidinimo "Amerika pirty" 1899 m. Palangoje 25-erių metų jubiliejaus dalyviai. 1924 m, Palanga. I eilė: L. Vaineikytė, E. Vaineikytė, Liūnė Janušytė. II eilė: Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Stasė Vaineikienė, L. Vaineikis su sūnumi Jurgiu, Augustinas Janulaitis. III eilė: Liudas Gira, Aleksandras Kupstas, Teofilė Vaičiūnienė, J. Rimkus, Antanina Vainiūnaitė, P. Čiurlionis, Konstantas Glinskis, Petras Kubertavičius, Stasys Pilka, Matas Untulis. Fotografija - Paulina Mongirdaitė.

 

Nespalvota fotografija.

Pirmojo lietuviško vaidinimo "Amerika pirtyje" 1899 m. Palangoje 25-erių metų jubiliejaus dalyviai. 1924 m, Palanga. I eilė: L. Vaineikytė, E. Vaineikytė, Liūnė Janušytė. II eilė: Jonas Šliūpas, Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis, Stasė Vaineikienė, L. Vaineikis su sūnumi Jurgiu, Augustinas Janulaitis. III eilė: Liudas Gira, Aleksandras Kupstas, Teofilė Vaičiūnienė, J. Rimkus, Antanina Vainiūnaitė, P. Čiurlionis, Konstantas Glinskis, Petras Kubertavičius, Stasys Pilka, Matas Untulis. Fotografija - Paulina Mongirdaitė.

 

Nespalvota fotografija.

Lietuvos kariuomenės vado generolo Silvestro Žukausko raštas, kuriame aprašoma 1919 m. jam kilusi idėja sukurti už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę pasižymėjusiems ir žuvusiems kariams apdovanojimo ordiną. Šia mintimi pasidalino su Rikiuotės skyriaus viršininku rotmistru Leonardu Vaitekūnu, kuris ėmėsi iniciatyvos sukurti šiame lape nupieštą ordino eskizą. Vėliau buvo paskelbtas konkursas ordinui sukurti, bet daugelis pristatytų ordino projektų neatitiko pateiktų reikalavimų. 1919 m. gegužės mėn. Leonardo Vaitekūno parengtas apdovanojimo ordinas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai patvirtinti.1920 m. vasario 3 d. Prezidento įsaku pavadintas Vyčio Kryžiumi. Rašte apie šio ordino kūrimą, trumpai prisimena inžinierius Stasys Čiurlionis ir kitas asmuo (pavardė neįskaitoma). Pasirašė gen. S. Žukauskas, inž. S. Čiurlionis ir trečiasis asmuo  (pavardė neįskaitoma). Kaunas, 1932 m. lapkričio 3 d.

„Laisvės Žiburio“ radio 25-ių metų Jubiliejinė šventė vykusi 1991 balandžio 20 ir 21 d.d. Skelbiama programa, sveikinimai. Koncertuoja LTM ansamblis „Čiurlionis“.

1926 m. Seimo rinkimai. IV rinkimų apygardos kandidatų sąrašas Nr. 6 Lietuvių Tautininkų sąjungos kandidatai: Smetona Antanas, Lietuvos Universiteto docentas. Noreika Liūdas, prisiek. advokatas. Mironas Vladas, kunigas-dekanas. Voldemaras Augustinas, Lietuvos Universiteto profesorius. Merkys Antanas, teisininkas. Čiurlionis Stasys, inžinierius. Matulaitis Vincas, ekonomistas-valdininkas. Giedraitis Vincas, valdininkas. Gudzinskas Paulius, valdininkas.