LIMIS - LITHUANIAN INTEGRAL MUSEUM INFORMATION SYSTEM

Sigito Gedos laiškas rašytas ranka juodu tušinuku poetei Luanai Stebulei-Stebuliauskienei. Laiško pradžioje kreipiasi į adresatę „Miela ir Gerbiama Luana“. Laiško turinys apima padėkas už knygas, laiškus ir nuotraukas, prisimenami „Šiaurės Atėnų“ darbiniai reikalai, įvairūs renginiai Latvijoje, S. Geda svarsto Luanos vardo kilmę ir reikšmę. Laiške minimi tokie asmenys: Rūta (?), G. Apollinaire`as (prancūzų poetas). Laiško tonas nuoširdus ir atviras. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe nurodęs miestą ir parašymo datą: „Vilnius 2002. I. 31“.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Sigito Gedos laiškas rašytas ranka juodu tušinuku poetei Luanai Stebulei-Stebuliauskienei. Laiško pradžioje kreipiasi į adresatę „Gerbiama Lu“. Laiško turinys apima padėką Matui (?), adresatės svajonių analizavimą, pasakojimą apie darbus, kad šiuo metu verčia, kalbėjimą apie knygas, kurias verta skaityti. Laiško tonas nuoširdus, ironiškas ir atviras. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe nurodęs parašymo datą: „19. III. 2002“.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Sigito Gedos laiškas rašytas ranka juodu tušinuku poetei Luanai Stebulei-Stebuliauskienei iš Vilniaus į Kauną. Laiško pradžioje kreipiasi į adresatę „Gerbiama Luana“. Laiško turinys apima padėką už laišką, nuogąstavimą, kad jis ilgai keliavo, minima apie Gintaro Patacko eilėraščių knygos išleidimą ir pačios adresatės antrosios knygos, ragina ją rašyti kitaip. Laiško tonas nuoširdus ir atviras. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe nurodęs miestą ir parašymo datą: „Vilnius 2002 kovo 14“.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Sigito Gedos laiškas (su voku) rašytas ranka mėlynu tušinuku armėnų vertėjui, išvertusiam daug lietuvių literatūros klasikų į armėnų kalbą, Lietuvos bičiuliui Feliksui Bachčinianui, rašytas į Jerevaną, Armėniją. Laiško pradžioje kreipiasi į adresatą „Mielas Feliksai“. Laiško turinys apima  teiravimąsi apie sugrįžimą į Armėniją, pasakoja knygos leidimo ypatumus, iššūkius ir sunkumus su kuriais susiduriama verčiant. Minimi tokie asmenys: armėnų poetas Grigoras Narekaci, vertėjas Vytautas Visockas, rašytojas Eduardas [Mieželaitis], Margarita Dabrinian, Lena Chanlarian. Laiško tonas dalykiškas, šiltas. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe nurodęs parašymo vietą ir datą: „Vilnius 85. IX. 30“.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Almanachas. Poezijos pavasaris 1982. Vilnius: Vaga, 1982 m. 280 psl. Viršeliai kieti, rusvos spalvos, aptraukti celofanu. Viršelio viršutinėje dalyje didelėmis rudomis raidėmis atspaustas pavadinimas ir „Poezijos pavasario“ simbolis – stilizuota lakštingala. Apačioje ruda spalva atspausti metai. Tas pats tekstas ir simbolis yra knygos nugarėlėje. Tituliniame lape mėlynu šratinuku įrašyta „Muziejui su geriausiais linkėjimais gegužės 28“ ir poetų Sigito Gedos, Antano Drilingos, Donaldo Kajoko, Jurijaus Kobrino, Roberto Keturakio, Vilijos Šulcaitės, Alfonso Maldonio, Gražinos Cieškaitės, Stasio Jonausko autografai. Yra ir daugiau neįskaitomų autografų. Almanache publikuojami poetų eilėraščiai, jų portretinės nuotraukos, literatūrologų straipsniai, dailininkų darbai.

„Poezijos pavasaris“, tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas kasmet nuo 1965 metų. Poezijos pavasario išvakarėse išleidžiamas lietuvių poezijos kūrinių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą almanachas.

Tituliniame lape yra knygos pavadinimas, iliustracija, leidyklos ženklas, leidimo vieta ir metai, lapas pažymėtas B. Brazdžionio asmeniniu spaudu.

Su B. Brazdžionio įrašais p.: 29, 31, 52, 60 (įrašas paraštėje: aliteracijų eilėr.), 68, 72.

Sigito Gedos rankraštis recenzija „Gyvenimas didesnis už likimą“ (R. M. Rilkės „Maltės Lauridso Brigės užrašai“, versta į lietuvių kalbą vertėjo Antano Gailiaus). Pavadinimas buvęs kitoks „Gyvenimas ir mirties metaforos“. Subraukytas. Rašyta raudonu tušinuku vienoje lapo pusėje. Pabaigoje nurodyta data „85. VII. 2“. Ketintas publikuoti „Pergalėje“, tačiau nepublikuotas.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Sigito Gedos mašinraštis, su jo paties taisymais tušinuku ir pieštuku. Sonetų ciklas „Maironio mirtis“. Sudaro 9 sonetai, taip ir pavadinti „I, II, III...“ ir t. t. Pieštuku pervadinęs į „Pirmas, Antras...“ ir t. t. ir Epitafija. Pirmo lapo viršutiniajame dešiniajame kampe įrašęs, kad tai „Pirmieji variantai“, po sonetais nurodęs sukūrimo datas, kurios įvairuoja nuo 1985-12-17 – 1986-01-15. Publikuota S. Gedos knygoje „Septynių vasarų giesmės“. Vilnius: Vaga, 1991. 8–17 psl. Pakitimai nežymūs: pirmajame variante nėra epigrafo „Paimse arklą, knygą, lyrą...“

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Sigito Gedos mašinraštis, su jo paties taisymais tušinuku. Sonetų ciklas „Maironio mirtis“. Sudaro 9 sonetai, taip ir pavadinti „Pirmasis, Antrasis...“ ir t. t. ir Epitafija. Pirmo lapo viršutiniajame kairiajame kampe įrašęs, kad tai „galutinis variantas“, pabaigoje nurodyta sukūrimo data 1985-12-17 – 1986-01-15. Publikuota S. Gedos knygoje „Septynių vasarų giesmės“. Vilnius: Vaga, 1991. 8–17 psl. Pakitimai nežymūs: Pirmo soneto antrosios strofos paskutinėje eilutėje vietoj „gamta“ į „malda“, Antrajame sonete pirmosios strofos trečioje eilutėje įrašytas skyrybos ženklas „?“

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Sigito Gedos laiškas rašytas ranka juodu tušinuku ant reklaminės kietesnio popieriaus skrajutės poetei Luanai Stebulei-Stebuliauskienei. Laiško averse pavaizduota mergina pučianti muilo burbulą bei reklaminis tekstas anglų kalba. Laiško reverse S. Gedos tekstas. Laiško pradžioje kreipiasi į adresatę „Miela ir Gerbiama Luana“. Laiško turinys apima pasakojimą kaip adresantas grįžo iš Druskininkų, rado laišką ir eiles, už tai dėkoja. Sakosi išleisiąs adresatės poezijos knygą dar šį rudenį. Laiško tonas nuoširdus, ironiškas ir atviras. Laiško viršutiniame dešiniajame kampe nurodęs parašymo datą: „26. VIII. 03“.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Sigito Gedos rankraštis – austrų kompozitoriaus Jozefo Haidno operos „Vaistininkas“ libreto vertimas. Versta iš vokiečių į lietuvių kalbą. Vokišką libretą vertėjas persirašęs į užrašų sąsiuvinį-bloknotą mėlynu tušinuku, palikęs vienos eilutės intervalus, į juos pieštuku įrašęs lietuvišką vertimą. Lapus numeruoja nuo 3-iojo, viršutiniame dešiniajame lapo kampe mėlynu tušinuku. Parašyta iš vienos lapo pusės, išskyrus 43–48 lapai prirašyti iš abiejų pusių. Apie libreto vertimo publikavimą duomenų nerasta, tačiau pats kūrinys Lietuvoje pastatytas 1984 m. Viršelyje S. Gedos įrašas ranka juodu tušinuku: „J. Haidno operetė Vaistininkas [pabraukta] / 1979 m Palanga“.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.

Sigito Gedos rankraštis straipsnis „Poezija ateina iš Druskininkų“ (apie K. Platelio poeziją). Rašyta raudonu ir žaliu tušinukais  vienoje lapo pusėje. Nepublikuotas.

Sigitas Geda (1943–2008) - vienas produktyviausių, talentingiausių XX a. vid.–XXI a. pr. lietuvių poetų, daugiau nei 50 poezijos knygų vaikams ir suaugusiesiems autorius, iš kurių žinomiausios: „Pėdos“ (1966), „Strazdas“ (1967), „26 rudens ir vasaros giesmės“ (1972), „Mėlynas autobusiukas“ (1980), „Baltoji varnelė“ (1985). S. Geda - talentingas vertėjas, pirmasis išvertęs Biblijos „Giesmių giesmę“ (1983), Psalmių knygas (1997), Dante`s Alighieri`o, W. Shakespeare`o kūrinius ir kt. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Seimo narys, aktyvus visuomenininkas. Apdovanotas daugeliu Lietuvos literatūrinių premijų, festivalių laureatas („Poezijos pavasario“ - 1982 m.), dviejų ordinų (1998 m. ir 2003 m.) savininkas. Tragiško likimo autorius. Paskutiniaisiais gyvenimo metais buvo įsivėlęs į teisėsaugos reikalus, teisme aiškinosi santykius su jauniausia dukra, buvo kaltinamas sunkiais nusikaltimais, sirgo vėžiu, turėjo priklausomybių. Mirtis 2008 m. savo bute Vilniuje - netikėta, staigi, mįslinga ir iki šiol neišaiškinta.