LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Lietuviškosios enciklopedijos redakcija: Vyriausiasis redaktorius - prof. Vacl. Biržiška; vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas - prof. M. Biržiška. Redaktoriai: P. Čepėnas, dr. V. Maciūnas ir dr. A. Šapoka. Techninis redaktorius - B. Vaitiekūnas. Redakcijos sekretoriai - M. Biržiškaitė-Žakevičienė ir B. Valušytė.  „Lietuviškoji enciklopedija. Devintas tomas.“ Enciklopediją išleido Valstybinė leidykla, atspausdino valstybinė „Varpo“ spaustuvė Kaune, 1941 metais. Tiražas: 12 000 egzempliorių. Leidinys gausiai iliustruotas fotografijomis, brėžiniais ir piešiniais. Knygoje 1538 psl. Tituliniame lape įrašas ranka, mėlynu rašalu: „1935 m. V. Blaževičiūtė“.

Knygoje aptariama Lietuvos istorija nuo priešistorinių laikų iki XX a. I p. 

714 p. 

1939 m. Kaune išleista A. Šapokos knyga „Karalienės Jadvygos lietuvių kolegija Prahoje“. Joje rašoma apie lietuvių studentams skirta Prahos universiteto mokyklą, veikusią XV a. pirmoje pusėje, kurioje ketinta mokyti iš Lietuvos atvykusius studentus teologus, jau baigusius Filosofijos fakultetą, kad jie grįžę į Lietuvą skleistų krikščionybę gimtąja kalba. Lenkijos karalienė Jadvyga, pažadėjusi išlaikyti Lietuvių kolegiją, gavo iš Čekijos karaliaus Vaclovo IV privilegiją ir 1397 m. lapkričio mėn. pasirašė Lietuvių kolegijos įkūrimo aktą.

Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos leidinys Nr. 479. Ji spausdinta „Šviesos spaustuvėje“. Tiražas 17 050 egzempliorių. Lietuvių k., 688 p.

D. Sruogaitės memorialinė biblioteka. Knyga kietais raudonos spalvos kolenkoru aptrauktais viršeliais. Knygos sandara: įvadinis autoriaus žodis, turinys bei straipsniai apie Vilniaus miesto istorijos bruožus iki XVII a. pabaigos. Knygos gale - bibliografija, asmenvardžiai, vietovardžiai.  Iliustruota nespalvotomis nuotraukomis. 332 p. Tiražas nenurodytas. Su D. Sruogaitės autografu ir exlibrisu.

Knygoje aptariama Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1926 m. perversmo. 

Su priedais (žemėlapiais). 

Yra Igno Petrausko autografas. 

698 p. 

Rankraštis. Istoriko Alfredo Šapokos laiškas Bernardui Bučui. Rašyta juodu rašalu abiejose balto popieriaus lapo pusėse. Rašo apie paminklą a. a. istorikui Pauliui Šležui. Prašo skulptorių B. Bučą, kada pasitaikys proga, užsukti pas jį. Aptaria finansinius paminklo reikalus. Pabaigoje pasirašo ir nurodo savo adresą Kaune.

Istoriko Adolfo Šapokos (1906–1961) trumpa Lietuvos istorija anglų kalba. Įrišta, gausiai iliustruota. Tai rašytojos Aurelijos Balašaitienės asmeninės bibliotekos knyga.

Rašytoja, žurnalistė, pedagogė Aurelija Marija Žizniauskaitė-Balašaitienė-Žitkuvienė (1923–2008) su pagyrimu 1940 m. baigė Šiaulių valstybinę mergaičių gimnaziją. Mokėsi Šiaulių prekybos institute, Vytauto Didžiojo universitete. Pasitraukusi iš Lietuvos, 1944–1949 gyveno Vokietijoje Memmingeno DP stovykloje, dirbo anglų kalbos dėstytoja, vertėja. Nuo 1949 m. gyveno Klivlande (JAV). Dirbo banke, 1959 m. baigė Western Reserve universiteto Bankų institutą (JAV). 1953–1979 m. dėstė lietuvių literatūrą lituanistinėse mokyklose. Parašė 9 romanus, novelių ir eilėraščių. 1996 m. Šiaulių „Aušros“ muziejui ji perdavė dalį savo asmeninės bibliotekos – 40 knygų ir 3 periodinius leidinius, spausdintus 1908–1982 m.

Knyga, „Lietuvos istorija", Adolfas Šapoka, Kaunas: Šviesa, Knygų Leidimo Komisijos leidinys Nr. 479, 1936. Išspausdinta 17050 egzempliorių, 688 psl. Knygoje aprašoma Lietuvos istorija nuo priešistorės iki XX a. pr. Taip pat pradžioje rašoma apie tautos istoriją, jos mokymosi tikslą bei apie patį Lietuvos istorijos mokslą, istorinius šaltinius. Paskutinysis skyrius skirtas lietuviams emigracijoje. Knyga iliustruota, pabaigoje yra priedai bei jų paaiškinimas, du išlankstomi žemėlapiai:  „Lietuva XIII-XV amž. Valstybės augimas", „Lietuva XVI-XVII amž. Valstybės mažėjimas". 

Knyga priklausė Antanui Kubiliui, antraštiniame lape yra jo užrašyta „A. Kubilius" ir metai - 1937. Taip pat šiame puslapyje yra A. Kubiliaus vaikų ekslibrisas su užrašu „R. V. Kubiliai" (Regina ir Vytautas). Knygoje gausu pabraukimų pieštuku ir tušinuku, keliuose puslapiuose yra parašyta pastabų paraštėse

Antanas Kubilius gimė 1893 m. gruodžio 30 d. Kupiškio Raj. Rudilių kaime valstiečio šeimoje. Mokėsi Subačiuje ir Panevėžyje, 1912 metais Rygoje baigė Matininkų kursus. 1912-1915 metais dirbo Smolenske. 1915-1918 metais tarnavo kariuomenėje. 1919-1921 metai buvo topografu Uralo apygardos štabe. 1921-1929  buvo Žemė ūkio ministerijos matininku, o 1929-1945 žemės tvarkytoju Ukmergės, Šakių ir Rokiškio apskrityse. 1945-1959 metais buvo Žemės ūkio ministerijos inžinierius žemėtvarkininkas. 

Knyga „Lietuvos istorija“, 688 psl. Išsaugojo Zigmas Bliuvas.